Kino kūrėjams!
Žinome, koks puikus būna kūrinys kino novelė. Prisiminkim kad ir tą neviltingą vakarietiškąją, kur vyras savo mylimajai nupirko brangų papuošalą labai ilgiems jos plaukams. Jiedu laukė didžios savo šventės. Vyras būtinai norėjo pasveikinti, bet neturėjo pinigų, tad pardavė kišeninį laikrodį, kuris buvo nors be grandinėlės, bet auksinis. Jo mylimoji irgi: neturėjo pinigų, tad visiškai trumpai nusikirpo plaukus ir už juos, pardavusi, nupirko jam… auksinę grandinėlę tam laikrodžiui. Na štai taip graudulingai jie paskui ir apdovanojo vienas kitą…
Lietuvos radijo laidoje „Pažinimai“ Viktorija Urbonaitė, šiaip nevengianti su savo pašnekovu kaip su kvaileliu pakalbėti, parengė laidą, kuri, nors reali, yra gatavas siužetas jautriai kino novelei! Tai smilkalų žinovės Eglės Bukienės pasakojimas toje laidoje. Apie savo mylimąjį Marką, ir ne tik. Kvapą sulaikęs klausysiesi to pasakojimo, tos laidos! Transliuota buvo per Lietuvos radiją 2026 m. vasario 26 dieną. Mielai sutikčiau būti jos vyro personažas filme, deja – netinkamas būčiau.

Atidžiai KGB manimi rūpinasi visose mano smulkmenose. Šit pakišo (2026.II.25) man knygą, kuri yra iš bibliotekos. Padėjo ten, kur ketinau užeiti, ir užėjau. Būtent į knygyną Gedimino prospekte prie Seimo, kuriame yra lentyna nemokamoms knygoms. Toji man padėta knyga buvo Prospero Merimės romanas, išleistas net 1956 metais. Viduje ši knyga yra tyčia šviežiai įpjautais lapais.
Prieš keletą metų šioje lentynoje radau antspauduotą Senojo universiteto Bibliotekos knygą, nepatingėjau ją atgal į VUB nunešti.
Pasilikau tą Merimės knygą sau kaip KGB veikimo eksoponatą. Beje, pabaigos žodį joje yra parašęs tūlas L. Gedymin‘as.

KGB parazitai, veikdami mano galvą spinduliais, suvaldo mano pirštus ir kai rašau kompiuteriu, įvelia dirbtinę klaidą rašte. Tikrai. Antai, man rašant straipsnio pavadinimą „Laiškas Alisonei“, išgavo tą klaidą, kad man pasirašė „Alisinei, o ne „Alisonei“. Daug tokio kenkimo atvejų savo kompiuterinėje knygoje esu užrašęs.

Politologas p. Plokšto, kaipo ir Rusijos prezidentas Trampas, grobikiškąjį Rusijos karą Ukrainoje, vadina… konfliktu (LRT „Panorama“, 2026.II.25).

KGB žmonės pavogė iš manęs… tuščias tonerio kasetes. Šitaip.
Kai pasibaigia milteliai mano kompiuterinio spausdintuvo kasetėse, nešu jas į firmą ir nusiperku kasečių naujų, o senąsias firmoje palieku. 2026 m. sausio 21 dieną kai nunešiau, tai tuščių kasečių jau nebepriėmė, todėl atgal jas vežiausi, numatęs: parvažiavęs, konteinerin jas išmesiu. Bet pakeliui dar į Norfos parduotuvę užsukau, kuri yra priešais „Mandarino“ parduotuvę. Įeidamas jon, palikau savo maišą su kasetėmis prie durų kaip jokiems vagiams nereikalingą balastą, tačiau apsipirkęs ir išėjęs žiūriu, kad… to mano maišo nebėra! Pavogė kažkas. Tesupratau, kad KGB, bet nesuprantu kodėl? Kam jiems prireikė tų tuščių mano kompiuterinio spausdintuvo kasečių? Aišku, kad pavogė tie, kurie turi ryšį su KGB srutų gaujele, kūno skausmais mane kankinančia nuotoliniu būdu.
Buvau tada su savo drauge Daliafa, ir ji „matė“ vagystę.

Algimantas Čekuolis apleido (ne paliko) televiziją aštuoniasdešimt penkerių būdamas, iki tol laidas vesdavo. Gražu, ir nebūdavo tùščia. Kai jis, po darbo silkių gaudymo laivyne okupacijos metais iš kompartijos (iš pono Juršėno) gavo redaguoti „Gimtąjį kraštą“, tai tas laikraštis tapo gaiviausias iš visų (paskui „Gimtąjį kraštą“ šitaip pasivijo „Literatūra ir menas“, dabar, kaip ir anksčiau prieš Sąjūdį, KGB valdomas; dabar KGB vėl valdo viską, tik jau ne su rusišku, o su lietuvišku atspalviu). Gaiviausias tapo – tiesos sakymu; tuo, kad drąsiai patraukė Sąjūdžio keliu į nepriklausomybę nuo Rusijos.
Ir ponui Čekuoliui savo kompendiumą „Kas čia parašyta yra tiesa“ esu įteikęs. Eidamas pamačiau jį su sūnumi stovintį prie Rašytojų sąjungos, ir įteikiau priėjęs.
******Dabar dirbtinai čiaudinti mane KGB šešiapirščiai galvijai mane pradėjo – kai šiuos sakinius rašiau (2026.II.20 priešpiet), jie seka minčių skaitytuvu mano protavimą ir viską girdi savo irštvoje, ką rašau. Kodėl niekas jų ten, KGB irštvoje smirdančių, neišdaužo? Taip, kad jie kvapo netektų, kaip tai jie man kvapą spazmuoja nuotoliniu būdu, veikdami spinduliais mano kūną! Kad juos amerikietis Dinas Enbrosas į sieną jų irštvoje uždaužytų, arba indėnas, genties vadas Romanas R.! Arba Andeteikeris! Arba atletas Uola!

Vadovaujami žydo Juozo Glinskio KGB skeltanagiai nuo 1993 metų kankina mane dirbtiniais skausmais kūne ir seka minčių skaitytuvu mano mintis, mano galvos funkcionavimą, naudodamiesi slaptuoju spinduliniu, akustiniu bei elektromagnetiniu Rusijos ginklu. Šiuo ginklu naudodamiesi, tie išsigimėliai kasdien blokuoja mano atminties epizodus, kasdien naikina trina smegenyse procedūrinės atminties neuronus. Tai toks barbariškas nusikaltimas vyksta! Areštuokite juos ir nuteiskite.

Visur yra KGB smarvė įsiskverbusi – šešėlinis veikimas, neskaidrumas. KGB tebeveikia, todėl KGB agentų pavardes reikia išviešinti.

Pone Trampai, jei esi Amerikos, o ne Rusijos prezidentas, tai duok Ukrainai raketų „Tomahawk“, kad galėtų ta laisvės trokštanti šalis apsiginti nuo grobikiškosios Rusijos! Nors esi pasakęs, kad kol kas neduosi, bet vis dėlto jau duok nedelsdamas, jei Amerika už laisvę yra, o ne už vergiją. Juk Rusija yra tautų kalėjimas! Jie pavergtų tautų naftą, dujas pardavinėja; auksą, deimantus… Rusija per pastaruosius 100 metų užpuolė daugiau kaip 19 šalių ir nė viena tų šalių neužpuolė Rusijos. Toje grobikiškoje šalyje kas trečias rublis eina karui.

Tie iššaudytini KGB kraugeriai Rusijos pakalikai skeltanagiai sorošininkai žiurkės echidnos (kurie slaptuoju spinduliniu Rusijos ginklu kankina mane ir seka minčių skaitytuvu mano galvos funkcionavimą) nužudė (2025 m. rugsėjo 18 d., ryte) nuotoliniu būdu mano seserį Birutę, spinduliais veikdami ją; ne tik mano mamą nužudė (2023.VII.7). Kur yra jų irštva, koks adresas?

Labai svarbu:
Nors KGB mane visur blokuoja, vis dėlto kartais pavyksta: savo kompendiumą viename lape „Kas čia parašyta yra tiesa“ įteikiau (2025.VII.6) pačiai generalinei prokurorei poniai Nidai Grunskienei tiesiog į rankas – kai sutikau ją Vilniuje prie Žaliojo tilto; įteikdamas paprašiau, kad manęs kankintojus Prokuratūra areštuotų.
Deja, kėgėbizmas tiek įsigalėjęs, kad nė prokuratūra nesiima šio nusikaltimo nutraukti.

P.S. Jei būčiau moteris ir mane eteryje kėgėbistėliai sveikintųsi kaip vyrą „Sveiki!“, arba „Sveiki gyvi!“, tai nieko neatsakyčiau, patylėčiau. Nes pagarbiai su viena moterimi sveikinamasi daugiskaita: „Sveikos!“, arba paprastai familiariai: „Sveika!“, ir kitaip.

Kas norite žurnalistus KGB šnipelius gaudyti, tai rasti juos l. lengva: eteryje jie legaliai ir reguliariai kartoja kėgėbistinį parazitgarsį „Uhum“. Nė nesislėpdami – tiek kėgėbizmas yra įsigalėjęs.

Pasaulis mato, kas ant žurnalistų mikrofonų užrašyta, kai jie interviu ima. Mūsų nacionalinės televizijos mikrofonai turėtų būti su užrašu „Lietuva“, o ne kažkoks ten neaiškus užrašas „LRT“ (kaip „KGB“).

Buvusi mano žmona 2026 m. vasario 23 d. man pasakė, kad… buto raktus ji atidavė „kitam žmogui“. Mes su ja oficialiai išsiskyrę gyvename tame pačiame bute. Beje, ir ją KGB parazitai jau labai daug metų visaip pakankina nuotoliniu būdu, bet ji tuo netiki ir į polikliniką dėl to vaikšto.

Ar pritariate palestiniečių genocidui?
Negausinkime imigrantų.
Skatinkime gimstamumą.

Jonas Baranauskas, t. +370 61 399 523

Karalius Karalius ups…ir jis nešventas.