Kėgėbstėliai kartoja, kad aš š**as ir kartu sako: „Neįmanoma!“. Tad kam dar tas „neįmanoma“, jeigu aš „š**as?

„Lietuvos ryto“ televizijoje prozininkas ir scenaristas Marius Ivaškevičius pokalbyje su Rimvydu Valatka (2026.III.15) sakė, kad iš Ispanijos į Ukrainą jis nevažiavo todėl, idant ukrainiečiai jo nenužudytų. Paskui pridūrė, kad jis galėtų… nužudyti žmogų.
Tad kokį žmogų ir už ką? Kokia čia ta viešoji paslaptis, ta potekstė?
Beje, jis užsiminė net apie masių išėjimą į gatves. Betgi tokios užuominos Rusijoje reikalingos, pas mus išėjimų jau yra buvę ir daugiau nereikia.

Įdomumo dėlei. Mažiau vieša paslaptis yra, pavyzdžiui, ta: yra kūrinių, knygų, kurių autoriai yra visai ne tie, kurie viršelyje užrašyti ir skelbiami.

Kai šią žinutę, kuri žemiau, paskelbiau (2026.III.24) asmeninėje fb paskyroje, o paskui ir puslapyje „Jono Baranausko publicistika“, tai gaujelės vadeiva Juozas Glinskis per infragarsą man pasakė: „Dar cik žingsnį…“. Šią žinutę:
„Nuleistas dronas ežero vidury – tai eilinė KGB provokacija. Man aišku. Areštuokite KGB parazitų gaujelę, Juozo Glinskio vadovaujamą, kuri seka mano judėjimą bei skenuoja minčių skaitytuvu mano mintis, ir tokie nusikaltimai baigsis. O kad nori šią provokaciją pripaišyti Ukrainai, tai tik tos pačios provokacijos tęsimas.“

O J. Glinskio žodžiai „Dar cik žingsnį…“, tai grasinimas jau girdėtas; pavyzdžiui, Violetos Palčinskaitės okupacmečio laikų dainoje „Ant plačios palangės kaktusai žydės“, kurioje sakoma man: „Žengsi vieną žingsnį ir per amžius liksi…“.

Krašto apsaugos ministras p. Kaunas, mano žinia apie droną nepasitenkinęs, pradėjo kalbėti per televiziją apie „sidabrinę kulką“. Štai kažkiek aiškumo ką tai reiškia. Kažkada žalioj jaunystėj mačiau filmą „Sidabrinė (ar gal: auksinė) kulka“, padariusį tokį įspūdį, kad to filmo pavadinimą laikas nuo laiko prisimindavau iki dabartinių laikų. KGB gaujelės operatoriai, sekdami minčių skaitytuvu mano mintis, išgirsdavo tuos žodžius „sidabrinė kulka“, todėl paleido juos į apyvartą ir jau nemažai metų girdžiu juos viešuose kalbėjimuose.

Filmavausi LRT projekte „Aklas pasimatymas“; jame susitikau su potencialia savo drauge bibliotekininke Jolanta; pažadėjau jai rasti dvi dainas, kurių vienoje lietuvių kalba, o kitoje anglų kalba dainuojama meilės personažei, kuri yra vardu Jolanta. Deja, nerandu šios dainos.

Vadovaujami žydo Juozo Glinskio KGB skeltanagiai nuo 1993 metų kankina mane dirbtiniais skausmais kūne ir seka minčių skaitytuvu mano mintis, mano galvos funkcionavimą, naudodamiesi slaptuoju spinduliniu, akustiniu bei elektromagnetiniu Rusijos ginklu. Šiuo ginklu naudodamiesi, tie išsigimėliai kasdien blokuoja mano atminties epizodus, kasdien naikina trina smegenyse procedūrinės atminties neuronus, dirbtiniais sapnais kasnakt smegenis ardo. Tai toks barbariškas nusikaltimas vyksta! Areštuokite juos ir nuteiskite. Kur yra jų irštva, koks adresas?

Jei būčiau žydas; arba rusas – ar kankintų mane biorezonatoriumi?

Tie iššaudytini KGB kraugeriai Rusijos pakalikai skeltanagiai sorošininkai žiurkės echidnos (kurie slaptuoju spinduliniu Rusijos ginklu kankina mane ir seka minčių skaitytuvu mano galvos funkcionavimą) nužudė (2025 m. rugsėjo 18 d., ryte) nuotoliniu būdu mano seserį Birutę, spinduliais veikdami ją; ne tik mano mamą nužudė (2023.VII.7). Kur yra jų irštva, koks adresas?

Kad KGB tebeveikia, todėl reikia KGB agentų pavardes išviešinti

Jei būčiau moteris ir mane eteryje kėgėbistėliai sveikintųsi kaip vyrą „Sveiki!“, arba „Sveiki gyvi!“, tai nieko neatsakyčiau, patylėčiau. Nes pagarbiai su viena moterimi sveikinamasi daugiskaita: „Sveikos!“, arba paprastai familiariai: „Sveika!“, ir kitaip. Per radiją tyčia sveikinamasi ir šitaip: „Lãba dienà!“. Baisu išgirsti.

Kas norite žurnalistus KGB šnipelius gaudyti, tai rasti juos l. lengva: eteryje jie legaliai ir reguliariai kartoja kėgėbistinį parazitgarsį „Uhum“. Nė nesislėpdami – tiek kėgėbizmas yra įsigalėjęs. Kai jie be perstojo smirsčioja tą KGB raugą „Uhum“, arba „Aha“, tai apsivemt galima, ar ne?

LRT skelbia: „Sostinėje užsidegė angaras, įvykio vietoje – 40 tarnybos pareigūnų, padidėjo oro tarša.“
Kodėl LRT nepaskelbė tiesos: kad angaras buvo padegtas, o ne pats užsidegė? LRT tarnyba niekad nepasako, ir nei prielaidos nepadaro, kad tai būna KGB žmonių, prosovietinių Rusijos pakalikų darbas. Gal šitaip reikia suprasti: „Varnas varnui akies nekerta“?

Visur yra KGB smarvė įsiskverbusi – šešėlinis veikimas, neskaidrumas.

Labai svarbu:
Nors KGB mane visur blokuoja, vis dėlto kartais pavyksta: savo kompendiumą viename lape „Kas čia parašyta yra tiesa“ įteikiau (2025.VII.6) pačiai generalinei prokurorei poniai Nidai Grunskienei tiesiog į rankas – kai sutikau ją Vilniuje prie Žaliojo tilto; įteikdamas paprašiau, kad manęs kankintojus Prokuratūra areštuotų.
Deja, kėgėbizmas tiek įsigalėjęs, kad nė prokuratūra nesiima šio nusikaltimo nutraukti.
Skausmais jie mane kankina todėl, kad pinigus už tai gauna.

******Nemenką kėgėbistinio smirdėjimo stažą turėjo tie, kurie kankino mane 2026.III.24 d. naktį: įjunginėjo dirbtinį skausmą kairiajame raktikaulyje, bet ne tokį kaip labai dažnai, o žiauriai skausmingą ir net širdį siekiantį. Paryčiais kankino skausmu kairiosios rankos žaste. Prieš įjungdami pirmą kankinimą, sulojo per infragarsą žodį „Japonija“, paskui sakė: „Dalijamės“ ir „Nèsuki!“.
Dalijasi jie tai turbūt pinigus, o nesuku, tai turbūt į Rusijos pusę. Beje, eurovizininkė Monika Liubinaitė mane ragino 2025 metais per televiziją: „Suk, Lietuva, suk, aš tave myliu!“, tad gal ji geriau žino kur man sukti?
Kiek pamiegoti šią naktį leido, tiek dirbtiniu sapnu kamavo, kuriame aš 9-tu troleibusu su viena mergina nuvažiavau pas ją į namus, bet nieko negavau, nors vilties buvo davusi. Galbūt būtent devyni KGB parazitai dabar reguliariai kaitaliojasi KGB irštvoje, iš kurios ėda mane, kaip hienos ėda kaulus? Kaip atrodo jų snukiai?

******2026.III.19d. draugas parvežė į kaimą, žiūrėjom televizijos, rodė visi kanalai, bet po valandos kitos Rusijos tarnai kėgėbistėliai… visus kanalus užblokavo, t. y. kaip Amerikos balsą pradėjo trukdyti ir žiūrėt tapo neįmanoma; paliko normaliai veikti tik „LRT Lituanicą“ (kaip ir pernai metais). Kai atsiguliau nakčiai, žvėrišku skausmu kankino kairiame petyje, sekančią dieną – skaudamu akių perštinimu ir tokia dirbtine būsena, lyg 10 parų nemiegojęs būčiau.
Trečios dienos naktį vėl labai skausmingai graužė KGB skalikai man petį nuotoliniu būdu, todėl išlipau iš lovos ir feisbuko komentaruose „Varvančias žinias“ patiražavau – šį nusikaltimą viešinau. Bet tada jie ėmė širdį puldinėti dirbtiniu skausmu ir pakaitom tartum širdies silpnumą įjunginėjo. Viešinimu kaip jie mane kankina nežinau ar daug laimiu, nes kartais būna aišku, kad jie netgi džiaugiasi tuo.
Dažnai svaigina kad vos nenuvirstu.

Buvusi mano žmona 2026 m. vasario 23 d. man pasakė, kad… buto raktus ji atidavė „kitam žmogui“! Aš su šia KGB provokacija jokiu būdu nesutinku. Mes su ja oficialiai išsiskyrę gyvename tame pačiame bute. Beje, ir ją KGB parazitai jau labai daug metų visaip pakankina nuotoliniu būdu, bet ji tuo netiki ir į polikliniką dėl to vaikšto.

Negausinkime imigrantų.
Nebalsuokite už Rusijos žmogų Orbaną.

Jonas Baranauskas, t. +37061399523