Ženevos saugumo politikos centro ekspertų grupė pristatė detalų planą, kaip būtų galima užtikrinti paliaubas ir stebėti ugnies nutraukimą Rusijos ir Ukrainos kare. 31 puslapio dokumentas apima išsamias technines detales, kaip stebėti ir vykdyti paliaubas daugiau nei 1,2 tūkst. kilometrų ilgio fronto linijoje. Šis dokumentas pirmą kartą buvo paskelbtas šių metų vasario mėnesį po serijos susitikimų, kuriuose dalyvavo JAV, Rusijos ir Ukrainos užsienio politikos ekspertai.
Pagrindinės paliaubų detalės
Dokumente numatoma sukurti mažiausiai 10 kilometrų pločio buferinę zoną, kuri atskirtų kariaujančias šalis. Šioje zonoje turėtų patruliuoti apie 5 tūkst. civilių ir policijos pareigūnų. Kad šie stebėtojai būtų apsaugoti, numatoma panaudoti apie 10 tūkst. užsienio karių. Stebėtojai turės tikrinti, ar abi šalys laikosi paliaubų sąlygų ir ar sunkioji ginkluotė atitraukta į sutartą atstumą nuo buferinės zonos.
Manoma, kad šią misiją vykdys Jungtinės Tautos, o tarptautiniai stebėtojai bendradarbiaus su komisija, sudaryta iš abiejų šalių kariškių. Ši komisija taip pat galės spręsti svarbius klausimus, tokius kaip belaisvių paleidimas, išminavimas ir civilių koridorių sukūrimas per buferinę zoną.
Iššūkiai ir galimos kliūtys
Savo komentarą apie šį dokumentą pateikęs Europos saugumo specialistas Walteris Kempas teigia, kad ši misija taps viena iš didžiausių ugnies nutraukimo stebėjimo operacijų istorijoje. Tačiau jis pabrėžė, kad ši užduotis gali būti labai sudėtinga ir reikalauti greitos organizacijos, nes tikslus veikimo planas dar nėra sukurtas.
Anot RAND korporacijos analitiko Samuelio Charapo, viena didžiausių problemų bus Rusijos okupuotų teritorijų dydis, kuris yra apie penkis kartus ilgesnis nei demilitarizuota zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Be to, abi šalys turi įvairių ginklų ir kovos technologijų, kas taip pat gali apsunkinti paliaubų vykdymą.
Ekspertai sutinka, kad didžiausias iššūkis įgyvendinant paliaubų šabloną yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija. Yra daug skeptikų, kurie abejoja, ar Rusija sutiks su paliaubomis ir laikysis jų sąlygų. „Rusijos pareigūnai beveik prieš prasidedant karui žadėjo, kad neketina įsiveržti į Ukrainą, ir jokia stebėsenos misija negalės atgrasyti Rusijos prezidento, jei jis nuspręs pradėti naują invaziją“, – rašoma „The New York Times“.
Berlyno Tarptautinio saugumo reikalų instituto (SWP) ekspertas Janis Kluge taip pat mano, kad bet koks paliaubų susitarimas, kuriame Ukraina išliktų nepriklausoma, būtų nepriimtinas Rusijai. „Pavojinga tikėti iliuzija, kad paliaubos gali būti neišvengiamos“, – pabrėžė jis.
Dokumentas, kurį parengė ekspertai iš Ukrainos, Rusijos, JAV ir Europos Sąjungos, tiksliai apibrėžia galimus veiksmus, tačiau tikrasis paliaubų įgyvendinimas priklausys nuo politikos lyderių valios ir pasirengimo vykdyti susitarimus. Rengiant šį planą, buvo stengiamasi laikytis anonimiškumo ir konfidencialumo, kad užtikrintų nuoširdžią diskusiją tarp susijusių šalių.
Galutiniai paliaubų susitarimai gali tapti svarbiu žingsniu siekiant užbaigti vieną iš kraštutinių konfliktų Europos istorijoje, tačiau vis dar liko daug neaiškumų dėl jų įgyvendinimo galimybių.
