Tyrimas neatspindi realios šių dienų situacijos
Tai, kad neseniai Jungtinių Tautų (JT) paskelbtoje ataskaitoje lietuviai atsidūrė tarp dvidešimties laimingiausių pasaulio tautų ir yra laimingiausia tarp kaimyninių šalių, atrodo kaip nevykęs balandžio pirmosios pokštas. Nes sveikas protas niekaip negali suvokti, kaip kone didžiausią infliaciją, savižudybių skaičių Europoje, karo baimę, vidinės politikos negandas išgyvenančios valstybės gyventojai gali būti viena iš laimingiausių tautų pasaulyje. Tikriausiai taip ir nebūtų, jei tyrimas būtų atliktas bent jau praėjusių metų antroje pusėje, t. y. tada, kai mūsų šalyje pasipylė vadinamųjų negandų virtinė…
Visi džiaugėsi, o kam paranku, rodė į skaičius, bylojančius apie tai, kad „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) duomenimis, Lietuva užima 20 poziciją ir lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Ukraina šiame tyrime užima 92, Rusija – 70 vietą.
Tik yra vienas bet… Daugelis „pamiršta“ paminėti arba mandagiai nutyli faktą, jog šis tyrimas buvo atliktas 2020-2022 metais, o situacijos, kaip ir žmonių nuotaikos, kaip žinia, yra labai dinamiškos ir itin greitai besikeičiančios. Todėl nesunku nuspėti, kokie rezultatai veikiausiai būtų tokį tyrimą atlikus bent pusmečiu vėliau.
Tačiau net ir atmetus tai, kad laimingumo tyrimas buvo atliktas prieš maždaug metus, vis tiek faktas, kad pagal savo laimės indeksą iš 20 į 21 vietą išstūmėme prancūzus, pripažinkime, atrodo keistai. Ir net mintis, jog save vertiname perdėm kritiškai, šiuo atveju tikriausiai nepasirodytų logiška.
Lietuviai pasaulyje nuolat pirmauja pagal savižudybių skaičių
Lietuva, „Eurostat“ duomenimis, pagal savižudybių skaičių yra pirmaujanti Europos Sąjungoje, o antri – latviai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal savižudybių mastą pasaulyje nuolat užima 2-8 vietas. Tačiau, jei tikėtume JT, vis vien savo laimingumu pralenkėme Austriją, Australiją, Kanadą, Airiją, JAV, Vokietiją, Belgiją, Čekiją, Jungtinę Karalystę!
Tirtos 150 šalių laimės. Nustatyta, kad laimingiausių šalių laimei nepakenkė netgi Covid-19 pandemija. Laimingų šalių gyventojų emocijos yra dvigubai dažniau pozityvios nei negatyvios. Po pandemijos laimingiausių šalių piliečių laimė jau sugrįžo į priešpandeminį laikotarpį. Tarsi pandemijos net nebuvę.
O jei pažvelgtume, kurioje vietoje buvome tuo priešpandeminiu laikotarpiu, 2019 metas, pamatytume, jog anuomet Lietuva, palyginus su dar ankstesniais metais (2018-aisiais), sąraše pakilo aštuoniomis pozicijomis – į 42-ąją vietą.
Vadinasi, ir šįkart tikriausiai turėtume tupėti maždaug dvigubai žemesnėje pozicijoje nei esame, bet kažkaip stebuklingai užkopėme net iki 20-ojo laiptelio.
Nepasitikėjimas Vyriausybe laimės lietuviams neprideda
O gal tai dar viena valdančiųjų PR’o akcija, už kurią JT dosniai buvo atlyginta? Juk vieša paslaptis: ko negali pinigai, gali dideli pinigai. O apie valdančiųjų siekį pagerinti savo įvaizdį (kuris, beje, pastaruoju metu krito žemiau plintuso) rinkėjų akyse, žinome jau tikrai nemažai. Juk ne taip seniai, dar praėjusių metų lapkričio viduryje, labai rimtais veidais buvo kalbama, jog Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė neoficialiose diplomatinėse diskusijose minima tarp kandidatų į NATO generalinio sekretoriaus pareigas. Apie tai rašė netgi „Financial Times“!
Kaip buvo skelbiama praėjusių metų lapkritį, pasak „Financial Times“, Lietuvos pareigūnai argumentuoja, kad NATO atėjo laikas vadovauti moteriai iš rytinio flango. Dabartinio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų rugsėjį.
„Lietuva, kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, siekia, kad naujuoju Vakarų karinio aljanso vadovu taptų jos premjerė Ingrida Šimonytė, prisijungdama prie gausaus galimų kandidatų būrio“, – rašė „Financial Times“.
Konkrečių šaltinių leidinys nenurodė.
Kandidatai NATO viduje svarstyti visiškai neoficialiai.
Keistai ir nepatikimai atrodo tas būrimas iš kavos tirščių, kuriame nenurodomi šaltiniai, vyksta neoficialūs, slapti svarstymai…
Bet, kaip ten bebūtų, iš tiesų ši informacija skambėtų labai išdidžiai ir privilegijuotai, jei ji būtų tiesa. Deja, jau to pačio mėnesio pabaigoje tiek Vyriausybei, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei jai pavaldžiai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ teko pripažinti, jog tiek šis, tiek kiti pozityvūs apie Lietuvą skelbti straipsniai „Financial Times“ ir šio įtakingo leidinio dėmesys Lietuvai buvo už pinigus, t. y „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos, kuri truko nuo praėjusių metų lapkričio 24 iki šių metų sausio 24 dienos, paslaugas.
Net ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkas Deimantas Jastramskis pripažino, kad portalas „Financial Times“ nebūtų būtent taip rašęs apie Lietuvą, kaip parašė, jeigu už publikacijas nebūtų mokėta.
„Tikrai nebūtų taip rašęs ir tikrai nebūtų jokio dėmesio. Jeigu jie būtų norėję, būtų parašę anksčiau. Nieko ten tokio nėra, ko nebuvo prieš kurį laiką, tiesiog daug dalykų Lietuvoje vyksta jau seniai ir į tai atkreipė dėmesį tik tada, kada gavo užmokestį“, – akcentavo D. Jastramskis.
Taigi, mūsų maža šalis buvo įdomi tik tol, kol už jos reklamą buvo mokami pinigai. Tiesa, apie tai valdantieji savo rinkėjams išdrįso prisipažinti tik tada, kai buvo priremti prie sienos.
Tas, kas mokėjo, žinojo, kad publikacijos apmokėtos, pažymėjo D. Jastramskis. Tik, pasak jo, reikėjo apie tai skaidriai informuoti.
„Kad mes užsisakėme reklamą, nusipirkome tiek ir tiek ploto „Financial Times“, – komentavo mokslininkas.
Na ir kaip lietuviai gali būti viena laimingiausių pasaulio tautų, kai iš jos tyčiojamasi ir meluojama žiūrint tiesiai į akis nekalto avinėlio žvilgsniu?
Lietuviai vis labiau skursta
Kažin, ar lietuvių laimei įtakos turėjo ir į kosmines aukštumas šovusios elektros, dujų, degalų, maisto, paslaugų kainos. Na bet negi dabar imsi ir prieštarausi tokios rimtos institucijos kaip JT sudarytai statistikai?
Tiesa, remiantis Vinstonu Čerčiliu išmintimi, gal ir visai galima būtų suabejoti jos tikrumu, nes buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas yra sakęs: „Aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“. Vadinasi, nieko nėra neįmanomo.
Tad naivu būtų tikėti, kad vis labiau skurstantys lietuviai gali būti viena iš laimingiausių tautų pasaulyje. Skurdo lygis mūsų šalyje auga ir nuo jo kenčia ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Gaunantys mažas pajamas gyventojai beveik viską atiduoda mokėdami mokesčius, o maistui nelabai kas lieka.
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo (NSMOT) direktorės Aistės Adomavičienės, vieni bijo skolų, kiti jų turi, nes nori valgyti. Tačiau apie patiriamus sunkumus žmonės Lietuvoje nėra linkę kalbėti, neprašo ir pagalbos.
Išliks skurdo didėjimo tendencijos
Statistikos departamento duomenimis, skurdas mūsų šalyje vis dar yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – skursta kas penktas gyventojas.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 Eur ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc.
Skurdo mažėjimo tendencijas komentavusi A. Adomavičienė sakė: „NSMOT vertinimu, skurdo rizikos lygiui įtakos taip pat turėjo ir pandemijos socialinių pasekmių mažinimo paketas, tačiau didžioji dalis priemonių buvo trumpalaikės ir net vienkartinės, todėl ilgalaikėje perspektyvoje sunku tikėtis, kad skurdo mažėjimo tendencija išliks.“
Eilės pas gydytojus kai kada trunka ir kelis mėnesius
„Pasaulio laimės indekso“ sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą.
Taigi, net ir vertinant gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, kažin, ar galėtume save tituluoti viena iš laimingiausių pasaulio tautų, kai regionuose po truputį uždaromos ligoninės, o norint patekti pas specialistą eilėje turi laukti tiek, kad per tą laiką jo jau gali ir nebeprireikti.
Šią problemą dar 2018 metais akcentavo ir Valstybės kontrolė. Nors trūksta išsamių paslaugų teikėjų lygmens duomenų, atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad 2017 m. daugiau kaip ketvirtadalis pacientų specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros (gydytojo specialisto) konsultacijos laukė ilgiau kaip keturias savaites.
Atlikus kitą atrinktų paslaugų teikėjų apklausą paaiškėjo, kad 2018 m. norint patekti pas gydytoją specialistą (kardiologą, endokrinologą ar akių specialistą) reikėjo laukti 2–4 mėnesius. Nors duomenų apie laukimo laiką 2020–2021 m. neturima, tikėtina, kad, nepaisant sparčios skaitmeninių paslaugų, ypač elektroninių receptų išrašymo, plėtros, dėl karantino jis dar labiau pailgėjo.
Vos pusė lietuvių jaučiasi sveiki
Dėl prasto žmogiškųjų išteklių planavimo taip pat mažėja ir taip nedidelis paslaugų prieinamumas, o Valstybės kontrolės ataskaitoje dėmesys atkreipiamas į medicinos specialistų rengimo paklausos ir pasiūlos planavimo priemonių trūkumą.
Mokėjimai savo lėšomis ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumas už didžiųjų miestų ribų irgi yra vienas iš nevienodo prieinamumo veiksnių.
Taip pat dauguma Lietuvos gyventojų nemano, kad jų sveikata yra gera. O jei nėra sveikatos ir toks prastas sveikatos paslaugų prieinamumas, ar žmogus gali būti laimingas?
2019 m. tik 46 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jų sveikata yra gera; tai – žemiausias rodiklis ES. Kaip ir kitose šalyse, didesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau teigia esantys sveiki: didžiausias pajamas gaunančiųjų Kvintilyje du trečdaliai asmenų mano, kad jų sveikata yra gera, o mažiausias pajamas gaunančiųjų Kvintilyje taip mano tik ketvirtadalis asmenų. Šis didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų skirtumas vertinant savo sveikatą yra vienas iš didžiausių ES.
Nacionalinė laimė gali tapti vyriausybių veiklos tikslu
JT, šiais metais paskelbusi laimingiausių šalių sąrašą, džiaugiasi, kad nuo pirmosios Pasaulio laimės ataskaitos paskelbimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Ir sukanka lygiai dešimt metų, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 66/281, skelbiančią, kad kovo 20 d. kasmet bus minima Tarptautine laimės diena. Nuo tada vis daugiau žmonių mano, kad mūsų, kaip šalių, sėkmė turi būti vertinama pagal mūsų žmonių laimę. Taip pat vis labiau sutariama, kaip reikia matuoti laimę. Šis sutarimas reiškia, kad nacionalinė laimė dabar gali tapti vyriausybių veiklos tikslu.
Deja, bet vertinant Lietuvos vyriausybės veiklą, sunku suprasti, apie kokią nacionalinę laimę ji gali kalbėti…
