Po Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos jaunos slaugytojos savižudybės atvirai apie darbo sąlygas prabilo jos bendradarbiai, kurie tikina, kad mobingas ir gydytojų rezidentų bei slaugytojų išnaudojimas klinikoje tęsiasi ne vienus metus. Tiek Kauno klinikų komunikacijos tarnyba, tiek Anesteziologijos klinikos vadovas teigia, kad iš šios klinikos darbuotojų skundų nėra gavę, o metami kaltinimai „yra labai skaudūs visai Anesteziologijos klinikai“.
Kas iš tiesų vyksta Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje plačiau sutiko papasakoti vienas šios klinikos medikų, tiesa, tik anonimiškai (asmens tapatybė redakcijai žinoma).
„Noriu nebetylėti ir papasakoti daugiau apie darbo sąlygas ir mobingą, kuris čia vyksta. Noriu išlikti anonimas, nes esu įsitikinęs, kad už tai mano karjera būtų sugriauta, aš būčiau atleistas iš darbo ir sumaišytas su purvais“, – LRT.lt atsiųstame laiške teigia medikas.
Jo tikinimu, klinikoje mobingas, patyčios, rezidentų išnaudojimas, seksualinis priekabiavimas – kone kasdienybė.
„Emocinė situacija darbe yra labai prasta: mobingas, priekabiavimai, įskaitant seksualinius priekabiavimus, žeminimas, patyčios, užkraunami papildomi darbai, laidomos įvairios replikos, bet mes turime tiesiog tai pasilikti sau. Apie tai puikiai žino visas personalas ir vadovai: tiek gydytojų, tiek slaugos. Gydytojams rezidentams tenka atlaikyti didžiulį spaudimą ir niekaip tam neįmanoma pasipriešinti.
Kauno klinikos / E. Blaževič / LRT nuotr.
Viena iš didžiausių problemų yra darbas laisvu metu. Praktiškai kasdien tenka dirbti papildomas valandas dykai, be jokio užmokesčio. Oficialus darbo grafikas yra gerokai trumpesnis nei laikas, kurį iš tiesų reikia dirbti. Kone kasdien po darbo tenka dar kelioms valandoms pasilikti darbe. Ir negali to atsisakyti, nes kitaip su tavimi susidoros“, – pasakojo medikas.
Anot pašnekovo, toks neoficialus darbo grafikas, kai po darbo valandų turi likti dar padirbėti tiek gydytojai, tiek slaugos personalas, klinikos vadovams yra parankus. Esą tai yra nemokama darbo jėga, kartu stengiamasi tokiu būdu padengti darbuotojų stygių. Tiesa, gydytojo nuomone, tai nėra teisinga ne tik darbuotojų atžvilgiu, kartu tai kelia pavojų ir pacientų sveikatai bei gyvybei.
„Dažnai gydytojai anesteziologai dirba vienu metu per kelias operacines, o tai yra labai nesaugu paciento atžvilgiu. Įsivaizduokite, yra dalis gydytojų, kurie tuo metu, kai pagal grafiką turėtų operuoti, veda paskaitas studentams, dalyvauja susitikimuose ir nebūna operacinėse. O kaip kitaip užpildyti šias spragas, jei atsakomybės operacijos metu už pacientą nepermesi jauniesiems gydytojams ar slaugytojams? Toks rizikavimas paciento sveikata yra nepateisinamas, klaidos gali būti tragiškos. O kaip stresas, kurį patiria gydytojas-rezidentas, paliktas operacinėje vienas? Dažnai nebūna progos net išeiti į tualetą ar pavalgyti. Ir taip kasdien“, – tikino Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos medikas.
Pasak pašnekovo, patikrinti neskaidrią darbo valandų apskaitą Kauno klinikų vadovybei nebūtų sunku: pakaktų sulyginti rezidentų darbo grafikus su įrašais Kauno klinikų sistemoje.
„Anestezijos ir operacijos eigą gydytojai nurodo aprašyti rezidentams sistemoje, o joje matomas laikas, kada visa tai įregistruota ir kas tą padarė. Tai patikrinus aiškiai matytųsi, kad rezidentai daro įrašus jau pasibaigus jų darbo grafikui.
Slaugytojos / BNS nuotr.
Kauno klinikose yra įdiegta sistema, kuri leidžia stebėti operacinių užimtumą realiu laiku. Šioje sistemoje aiškiai galima pamatyti, kiek gydytojų anesteziologų dirba per kelias skirtingas operacines vienu metu ir kiek metų tai tęsiasi. Patikrinus būtų galima nesunkiai pastebėti, kad gydytojas, kuris turėtų būti operacinėje ar net keliose, tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete veda paskaitą ar seminarą“, – pabrėžė Kauno klinikų medikas.
Slaugytojams patyčių tenka daugiausia
Tiesa, kaip nurodė pašnekovas, daugiausia spaudimo ir patyčių Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje patiria slaugos personalas. Esą slaugytojai gydytojų nuolat žeminami, pajuokiami, apkraunami darbais it tarnai.
„Neretai ant slaugytojų rėkiama, seksualiai priekabiaujama, tyčiojamasi dėl išvaizdos, žeminama dėl žinių. Kadangi anestezijos slaugytojų darbas yra tiesiogiai dirbamas su gydytoju anesteziologu, jie patiria hierarchijos pasiskirstymą labiausiai. Stresas yra kasdienybė, ašaros ir darbo nešimasis namo yra neišvengiamas. Dauguma to nepakelia. Dėl to ir slaugos personalo kaita klinikoje yra didelė.
Kauno klinikos / E. Blaževič / LRT nuotr.
Pakeisti to neįmanoma, tai rodo konkretus pavyzdys. Kartą slaugytojas darbo grupėje aprašė patirtą mobingą ir įvardijo, kas tą padarė, kaip su juo elgėsi. Įrašą grupėje vadovė liepė ištrinti. Po kurio laiko vyko susirinkimas, kuriame buvo pasakyta, kad negalima viešinti gydytojų vardų ir pavardžių, kad tai pažeidžia etikos taisykles. O apie mobingą ir situacijos sprendimą – nė žodžio. Leista suprasti, kad negali slaugytojai atsiliepti apie gydytojus blogai, juo labiau to viešinti. Žinoma, po kelių mėnesių to slaugytojo darbe nebeliko“, – pasakojo medikas.
„Tu turi skaityti gydytojų mintis“
Apie mobingą ir patyčias Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje kalba ir kiti šios klinikos darbuotojai. Anot vieno jų (asmens tapatybė redakcijai žinoma), klinikos darbuotojus vadovai skirsto į patogius ir nepatogius. Nepatogūs tie, kurie užduoda klausimus apie problemas. Gydytojų rezidentų išnaudojimas – kasdienybė.
„Tie, kurie universitete užima aukštas pareigas, apsistato klinikoje stipriausiais rezidentais, kurie už juos dirba. Tie, kurie neįtinka, išmetami dirbti į kitus skyrius. Vyksta nesuvokiami dalykai. Pavyzdžiui, kaip jums skamba tokia situacija: vyresnio amžiaus gydytoja vadovui, kuris turi žmoną ir penkis vaikus, gamina ir neša į darbą maistą. Ar tai normalu?“ – tikino kitas Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos darbuotojas.
Slaugos personalas, kuris komentuoja taip pat tik anonimiškai, apie savo darbo kasdienybę pasakoja taip:
„Pavyzdys: sėdi pasiruošusios anestezijai krūva anestezisčių, laukia. Niekas jokių detalių apie pacientą nežino, bet pasiruošusios laukia. Kad atvežamas ligonis – jokio signalo nei iš gydytojo, nei iš pagalbinio personalo, nors pagal klinikų sprendimą pacientas 8.30 val. jau turi gulėti ant operacinio stalo.
Staiga prieina budinti gydytoja ir pakeltu tonu šaukia ant visų: „Kas mano slaugytoja? Ar jūs išvis ketinate prie mūsų prisijungti? Ligonis jau ant stalo!!!“ Bet ne taip darbas turi vykti: gydytojas privalo informuoti slaugytoją, kokie medikamentai bus naudojami, kokia operacija bus atliekama, kokia operacijos trukmė, nes pacientui gali prireikti pragulų profilaktikos ir dar daug kitų dalykų. O čia, suprask, tu turi skaityti visų mintis.
Būna, kad elgiamės neretai pagal gydytojo tos dienos nuotaiką, dažnai liekame vieni operacinėje, nes gydytojai neretai dirba per 2 ar 3 operacines.“
Kauno klinikos / BNS nuotr.
Apie nusižudžiusią slaugytoją bendradarbiai atvirauja, kad ji Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje pradėjo dirbti neseniai, buvusi ramaus būdo, nekonfliktiška, geranoriška ir paslaugi.
„Ji niekada nesiskundė, kad kažkas negerai. Aš jos verkiančios nemačiau“, – tikino slaugytojos kolega.
Vadovas kaltinimus dėl netinkamo darbo organizavimo neigia
Dėl galimai netinkamų darbo sąlygų ir mobingo naujienų portalas LRT.lt komentaro kreipėsi į Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovą prof. Andrių Macą. Paklaustas, ar tiesa, kad gydytojai rezidentai ir slaugos personalas po oficialių darbo valandų yra priversti dirbti papildomai be atlygio, vadovas tikino, kad tai nėra tiesa.
„Visų pirma, tai yra netiesa ir metamas labai skaudus kaltinimas visai Anesteziologijos klinikai. Anesteziologijos klinika yra gydytojų, gydytojų rezidentų ir slaugytojų ypač mėgstama ir siekiama darbo vieta. Vien šiais metais Anesteziologijos klinikoje apsisprendė pasilikti daugiau nei pusė – 8 iš 15 baigiančiųjų gydytojų rezidentų.
Anesteziologijos klinikoje prieš kelis mėnesius vyko trečioji tarptautinė akreditacijos procedūra, kurios metu anonimiškai užsienio ekspertai bendravo su darbuotojais ir jokių užuominų apie nepakeliamas darbo sąlygas nebuvo. Anesteziologijos klinika tarptautinių auditorių sprendimu akredituota maksimaliam ketverių metų laikotarpiui. Tokių centrų visoje Europoje yra vos daugiau nei dvidešimt“, – akcentavo Anesteziologijos klinikos vadovas.
Andrius Macas / Kauno klinikų nuotr.
Jo tikinimu, netiesa, kad klinikos darbuotojai dirba po darbo valandų ir jiems už tai nemokamas atlyginimas. Klinikos vadovo teigimu, atlyginimas visada mokamas už kiekvieną išdirbtą valandą.
„Klinikoje dirba 150 slaugytojų – slaugos vadovės visada atsižvelgia į darbuotojų pageidavimus dėl grafikų, užtikrina saugias darbo sąlygas. Darbo valandos yra fiksuojamos ir apmokamos pagal ligoninės generalinio direktoriaus patvirtintą įsakymą. Jeigu užsitęsia darbai operacinėje dėl chirurginių, nenumatytų aplinkybių, kas universiteto ligoninėje kartais nutinka, nes čia atliekamos pačios sudėtingiausios, didžiausios apimties, aukščiausios kvalifikacijos specialistų reikalaujančios chirurginės operacijos, kurias neišvengiamai tenka pabaigti, daugeliu atvejų surandama pamaina, o išskirtiniais atvejais visada šis papildomas darbas yra apskaitomas ir apmokamas ligoninės nustatyta tvarka“, – komentavo prof. A. Macas.
Kaip pavyzdį jis pateikė neseniai iš klinikos rezidentų gautą prašymą koreguoti darbo laiką ir jo paskirstymą, ši problema, klinikos vadovo teigimu, iš karto pradėta spręsti. Taip pat, anot jo, įvertinus operacinių darbo užimtumą ir išanalizavus darbuotojų darbo grafikus, šiuo metu koreguojamas Anesteziologijos klinikos grafikų sudarymas, kad jis būtų kuo ergonomiškesnis. Jis turėtų įsigalioti nuo gegužės.
„Nuo kito mėnesio taip pat bus atsisakyta dalies gydytojų rezidentų naktinių budėjimų, sudarant galimybes didesniam gydytojų rezidentų dieniniam darbui. Tai bus palengvinimas, nes dienos metu gydytojai rezidentai įgis daugiau klinikinių įgūdžių, o naktinio darbo sumažės“, – komentavo prof. A. Macas.
Kauno klinikos / E. Blaževič / LRT nuotr.
Darbas keliose operacinėse vienu metu – Europos kasdienybė
Komentuodamas gydytojų darbą keliose operacinėse vienu metu Anesteziologijos klinikos vadovas pabrėžė, kad tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių, kai vienas gydytojas dirba 4–6 operacinėse vienu metu, turėdamas tik vieną slaugytoją pagalbininką kiekvienoje operacinėje.
„Lietuvos anesteziologų reanimatologų padėtis yra stipriai geresnė. Lietuva yra viena atkakliausių – siekianti vienu metu gydytojo prižiūrimų operacinių skaičių sumažinti iki vieno“, – tikino prof. A. Macas.
Tiesa, pasak profesoriaus, šių permainų teks palaukti, nes sveikatos pasaugos ministro 2022 m. suburtos darbo grupės parengtas Anestezijos paslaugų teikimo aprašas iki galo bus įgyvendintas iki 2028 m. Apraše numatyta, kad bus pereinama prie anesteziologinės komandos darbo vienoje operacinėje.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl dalis gydytojų, kurie pagal darbo grafiką turėtų būti operacinėje, iš tiesų veda paskaitas universitete, prof. A. Macas atsakė, kad jam susidaro įspūdis, jog situacija apibūdinta netiksliai. Mat ligoninėje ir universitete dirbančių gydytojų darbo laikas gali sutapti.
Operacija / Kauno klinikų nuotr.
„Kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos: pacientų vizitacijos, pacientų sveikatos būklės aptarimai, konsiliumai, operacijų, procedūrų ar tyrimų atlikimas ir kita, ir tuo pačiu metu atliekamas studentų, gydytojų rezidentų ar klausytojų praktinis mokomasis darbas, šių darbuotojų atliekamo darbo laikas gali sutapti.
Atskirai paminėtina, kad gydytojai rezidentai, teikiantys anesteziologinę pagalbą, visada turi kuruojantį universiteto dėstytoją ar vyresnįjį gydytoją, kuris atsako už pagalbos kokybę ir rezidento darbą. Su kuruojančiu gydytoju rezidentas derina klinikinius sprendimus, bet kada gali pasitarti kilus klausimams ar neaiškumams. Vyresnysis anesteziologas, matydamas pakankamas gydytojo rezidento kompetencijas, gali leisti gydytojui rezidentui dalį sprendimų priimti savarankiškai (to jaunieji gydytojai labai siekia) ir tam tikrą laiką fiziškai nebūti operacinėje, tačiau pabrėžtina, kad, atsiradus reikmei, vyresnysis gydytojas pasiekiamas per ne ilgiau kaip 2–3 minutes“, – komentavo Anesteziologijos klinikos vadovas.
Pranešimų dėl smurto ir seksualinio priekabiavimo negauta
Prof. A. Macas neigia ir darbuotojų išsakytus kaltinimus dėl mobingo, patyčių, seksualinio priekabiavimo jo vadovaujamoje klinikoje. Jo teigimu, tokių apraiškų nėra ir tai netoleruojama.
„Niekada neteko girdėti apie seksualinį priekabiavimą prieš slaugos ar kitą personalą Anesteziologijos klinikoje. Atkreipiu dėmesį, kad priešingai – darbuotojų prašoma, jog kiekvienas slaugytojas, gydytojas ar gydytojas rezidentas nedelsiant informuotų apie tokias apraiškas. Pagal smurto darbe prevencijos politiką Kauno klinikose yra ne tik galimybė, bet ir aktyvus skatinimas anonimiškai informuoti tarnybas, nesusijusias su jokia klinika, tačiau jokių panašių skundų dėl Anesteziologijos klinikos darbuotojų iki šiol nėra gauta“, – tikino prof. A. Macas.
Andrius Macas / BNS nuotr.
Jis pabrėžė, kad visiems Kauno klinikų darbuotojams yra sudarytos sąlygos įvairiais būdais (internetinė anoniminių pranešimų sistema, atskiras tiesioginis komisijos el. paštas ir kt.) pranešti apie neetiškus, bet kokios formos smurto, priekabiavimo ar kitokio netinkamo elgesio atvejus. Atvejams nagrinėti yra sudaryta nuolatinė Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija, kurioje yra įvairių sričių specialistai, deleguoti įvairių organizacijų ir asociacijų atstovai.
„Atsakingos Kauno klinikų tarnybos ir minėta nuolatinė Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisija dėl Anesteziologijos klinikos darbuotojų elgesio nėra gavusi nė vieno pranešimo. Tad tokia platinama informacija ir metami kaltinimai visų pirma labai skaudina Anesteziologijos klinikos kolektyvą“, – pabrėžė prof. A. Macas.
Ne pirma slaugytojos savižudybė klinikoje
Kitas aspektas, kuo dalijosi Anesteziologijos klinikos darbuotojai, kad po slaugytojos savižudybės jiems nebuvo suteikta psichologinė pagalba, tebuvo pasidalyta vaizdo mokymais mobingo tema. Klinikos vadovas šiuos kaltinimus taip pat neigia.
„Toks kaltinimas taip pat labai skaudina. Anesteziologijos klinikos vadovai, pasiekus pirmai žiniai apie slaugytojos mirtį, kaipmat informavo kolektyvą, įtraukė į visus tolesnius procesus, ryte kolegė pagerbta tylos minute, darbuotojams pasiūlyta psichologinė pagalba.
Buvo atkreiptas dėmesys į minėtas prevencines priemones smurto ir priekabiavimo srityje, psichosocialinę padalinio darbo aplinką bei numatytas (ir kaip tik artimiausiu metu bus atliekamas) psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos vertinimas. Tikimasi, kad bus galima detaliau vertinti padalinio darbo aplinką, pastebėti, ar darbuotojai susiduria su problemomis ir kokias prevencines priemones būtų galima taikyti.
Medikai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Kauno klinikose dirba ne vienas medicinos psichologas, tačiau neretai ne visi darbuotojai gali norėti kreiptis į toje pačioje įstaigoje dirbančius kolegas, todėl darbuotojams yra sudaryta galimybė kreiptis į išorinius psichologus, užsiregistruojant telefonu ar internetu ir gauti konfidencialias nemokamas psichologo konsultacijas. Taip pat yra viešinamos ir kitos, ypač nevyriausybinių organizacijų, iniciatyvos šia tema“, – komentavo prof. A. Macas.
Anot klinikos vadovo, nusižudžiusi slaugytoja klinikoje pradėjo dirbti nuo praėjusių metų rugpjūčio. Pačiam vadovui su ja teko dirbti vos kelis kartus. Jam slaugytoja pasirodė kruopšti ir rūpestinga darbuotoja.
„Deja, daugiau pažinti profesinėje veikloje jos neteko. Tiek, kiek matėme, jokių požymių, kad darbo sąlygos jai būtų netinkamos ar ji turėjo sunkumų darbe, nebuvo. Klinikos bendradarbiai mini, kad slaugytoja buvo ramaus būdo, pareigas atliko tinkamai, bendravo ir bendradarbiavo su komanda, kreipdavosi pagalbos trūkstant informacijos.
Administracine prasme jokių nuobaudų neturėjo. Skatinimai ir darbo užmokestis apskaičiuoti ir išmokėti atitinkamai, niekada nemažinti. Duomenų apie netinkamas sąlygas neturime. Priešingai – Anesteziologijos klinika apmokėjo jos kaip slaugytojos ilgos trukmės podiplominės specializacijos kursus, kad darbuotoja galėtų tapti specializuota anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja ir įgyti šios specializacijos licenciją. Todėl labai tikimės, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis“, – teigė Anesteziologijos klinikos vadovas.
Tiesa, kovo mėnesį įvykusi slaugytojos savižudybė nėra vienintelis toks atvejis Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje. Prof. A. Macas patvirtino, kad prieš penkerius metus yra nusižudžiusi kita šios klinikos slaugytoja, tačiau, vadovo tikinimu, tai jokiu būdu nėra ženklas, kad klinikoje darbo sąlygos būtų netinkamos.
Kauno klinikos / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Jūsų minimas atvejis visiškai nesusijęs su slaugytojos darbu ir darbine aplinka. Tai buvo ypač kompetentinga, lyderio savybes turėjusi slaugytoja, ugdžiusi daugelį jaunų specialistų. O netekties aplinkybės ir priežastys visai kitokios, nesusijusios su profesiniu slaugytojos darbu ligoninėje. Tad šias dvi netektis gretinti ir daryti išvadas – visiškai neteisinga. Tikiu, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas atsakys į visus klausimus, o dabar metami įtarimai dėl smurto darbe bus paneigti“, – vylėsi prof. A. Macas.
Bus atliekamas psichosocialinių veiksnių vertinimas
Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė naujienų portalui LRT.lt taip pat patvirtino, kad klinikų vadovybė nėra gavusios jokių darbuotojų skundų dėl galimo mobingo, netinkamo darbo organizavimo ar seksualinio priekabiavimo Anesteziologijos klinikoje.
„Jokių pranešimų – nei anoniminių, nei neanoniminių – apie galimai taikyto smurto ar priekabiavimo atvejus ar kitų nerimą keliančių signalų iš šios klinikos darbuotojų nesame gavę. Be to, visai neseniai Anesteziologijos klinika buvo vertinta ir tarptautinių ekspertų, kurie itin teigiamai įvertino klinikos veiklą“, – teigė A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Kartu ji pabrėžė, kad Kauno klinikose visiems darbuotojams yra sudarytos sąlygos pranešti apie bet kokias netinkamo, neetiško elgesio apraiškas ar galimus psichologinio smurto atvejus.
Medikai / BNS nuotr.
„Tam ligoninė yra įdiegusi ne vieną priemonę: internetinę anoniminių pranešimų sistemą, galimybę tiesiogiai kreiptis į nuolatinę Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją, kurioje yra ir Rezidentų tarybos, ir Jaunųjų gydytojų asociacijos bei profesinių sąjungų deleguoti atstovai, Direktorių kavos klubą, kurio metu darbuotojai turi galimybę neformaliai pabendrauti su bet kuriuo administracijos atstovu prie kavos puodelio“, – tikino Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė.
Kartu ji pridūrė, kad kitą savaitę Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje bus atliekamas psichosocialinių veiksnių vertinimas, kurio metu darbuotojai turės dar vieną galimybę išsakyti savo patirtis apie atmosferą darbo aplinkoje.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsiųstame komentare raštu teigė, kad skundų dėl galimo mobingo, patyčių, seksualinio priekabiavimo atvejų iš Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos darbuotojų taip pat nėra gavusi.
„Tačiau reaguojant į žiniasklaidoje nurodytą informaciją dėl galimo psichologinio smurto buvimo Anesteziologijos klinikoje VDI pradėjo patikrinimą“, – teigiama VDI komentare.
Taip pat VDI nurodė, kad šiuo metu nagrinėjami 3 darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Slaugytoja nusižudė prieš mėnesį
LRT.lt primena, kad Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugytoja, kuriai buvo 24 metai, nusižudė prieš mėnesį, kovo 12 dieną, tačiau klinikų darbuotojai apie tai pranešė praėjusį penktadienį, faktą tą pačią dieną patvirtino ir Kauno klinikų Komunikacijos tarnyba.
Kauno klinikos / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Paaiškėjus slaugytojos savižudybės faktui, naujienų portalas LRT.lt kreipėsi komentaro į Kauno apygardos prokuratūrą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė raštu pateikė lakonišką atsakymą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pradėtas kovo 12 d. Tyrimą atlieka Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK pareigūnai. Tyrimui vadovauja Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė.
„Šiuo metu tikslinamos aplinkybės, renkami ir analizuojami duomenys. Siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau informacijos suteikti negalime“, – nurodė V. Mažonė.
