Santaros klinikų medikai, matydami gausėjantį COVID-19 pacientų skaičių, jau kalba apie beprasidedančią trečiąją koronavirusinės infekcijos bangą, nors statistinės lentelės jos dar nerodo, o Kauno regione apskritai mažinamas COVID-19 lovų skaičius. Šalies ekspertai, stebėdami Europos situaciją, kur trečioji banga jau fiksuojama dėl sparčiai plintančių pavojingų SARS-CoV-2 atmainų, tikina, kad Lietuvai šios savaitės rodikliai – lemtingi.
Santaros klinikų Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Linas Svetikas savaitgalį socialiniuose tinkluose pasidalijo įžvalga, kad greičiausiai šalyje prasideda trečioji COVID-19 banga.
„Tai su trečia, – rašė gydytojas ir pridūrė, kad pacientų Santaros klinikose pastebimai daugėja: – Jei taip toliau, Velykos bus kaip Kalėdos.“
Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad praėjusią savaitę pastebimai išaugo COVID-19 užsikrėtusių pacientų skaičius. Šie į Santaros klinikas atvyksta iš viso Vilniaus regiono.
„Pas mus pastebimai padaugėjo besikreipiančiųjų. Jų, lyginant su praėjusia savaite, yra nuo pusantro iki dviejų kartų daugiau. Iki tol pacientų skaičius buvo stabilus. Daugiausia atvyksta vyresnio amžiaus pacientai, 60 metų ir vyresni. Atvyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir aplinkinių miestų“, – tikino L. Svetikas.
Kaip atrodys situacija vėliau, Santaros klinikų Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas prognozuoti nesiryžo, tačiau pridūrė, kad padėtį reikėtų vertinti atsargiai. Visgi, jo nuomone, didesnių karantino ribojimų dėl to Vilniaus regionui taikyti nereikėtų, galbūt net būtų įmanoma dalį jų proto ribose atlaisvinti.
Vilniaus regionas skęsta COVID-19 duobėje
Prastėjančią Vilniaus regiono situaciją pastebi ir bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas bei Ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys Vaidotas Zemlys-Balevičius, tačiau, jo nuomone, kalbėti apie trečiąją COVID-19 bangą dar ankstoka. Jo tikinimu, būtent ši savaitė yra kritinė.
Vis dėlto, duomenų mokslininko nuomone, į Vilniaus regione drastiškai blogėjančią situaciją nereaguoti šiandien jau nebegalima.
„Pasakyta dramatiškai (dėl Kalėdų scenarijaus per Velykas, – LRT.lt), bet realiai yra taip – per praėjusį mėnesį situacija Vilniaus regione suprastėjo, ir pastebimai. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, rodiklis padidėjo 229 atvejais, Vilniaus mieste – 152. Pavyzdžiui, vasario 17 dieną, imant 14 dienų rodiklį, buvo 283 atvejai 100 tūkst. gyventojų, dabar jis padidėjo 150 ir siekia virš 400. Tai yra labai daug“, – tikino V. Zemlys-Balevičius.
Žvelgiant į visos šalies situaciją, ji gana stabili, kai kuriose savivaldybėse apskritai pastebima naujų COVID-19 atvejų mažėjimo tendencija. Į B1 zoną, kur naujų atvejų skaičius per 14 dienų neviršija 50 naujų atvejų, yra įžengusios Lazdijų rajono, Šiaulių rajono, Pagėgių, Skuodo rajono savivaldybės.
Prasčiausia situacija – juodoji D zona, kur naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia apie 500 atvejų, yra Vilniaus rajono (475), Švenčionių rajono (556), Širvintų rajono (671) ir Marijampolės (484) savivaldybėse. Visos jos kartu tempia bendrą Lietuvos rodiklį žemyn ir kelia didelį susirūpinimą.
„Visos Vilniaus apylinkės – Šalčininkai, Švenčionys, Širvintų rajonas – visi važiuoja žemyn. Turime 1 mln. žmonių, gyvenančių Vilniaus regione, kur situacija per mėnesį pablogėjo, ir tai nėra gerai. Tad nenuostabu, kad Santaros klinikose išaugo pacientų skaičius“, – tikino duomenų mokslininkas.
Kauno regione mažinamas COVID-19 lovų skaičius
Įdomu tai, kad Kauno regione situacija yra visiškai kitokia nei Vilniaus: Vilniuje naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 435, o Kaune šis rodiklis – 171, Kauno rajone – 174, Prienų rajone – 118, Kėdainių rajone – 112, Jonavos rajone – 103, Kaišiadorių rajone – 55, Birštone – 50, Raseinių rajone – 98.
Gerėjant situacijai, nuo pirmadienio šį regioną aptarnaujančios Kauno klinikos paskelbė mažinančios COVID-19 stacionaro lovų skaičių.
„Tai jau šeštas lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso naikinamos 86 lovos, skirtos COVID-19 liga sergantiems pacientams“, – rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.
Nuo ateinančio pirmadienio 50 lovų su deguonies tiekimu ir 4 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos naikinamos LSMU Kauno ligoninėje, taip pat 10 lovų su deguonies tiekimu naikinama Kauno klinikose. Kėdainių ligoninėje nuo kito pirmadienio taip pat naikinama 10 terapinio pobūdžio COVID-19 lovų, o Jurbarko ligoninėje – 10 su deguonimi ir 2 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos.
Atlaisvintos lovos bus naudojamos kitiems pacientams.
„Kai viename regione situacija gerėja, o kitame blogėja, matome, kad ligonių skaičius šalies mastu lieka stabilus – 700–800. Lietuvoje dabar matome situaciją, kai du regionai vežimą tempia į skirtingas puses, ir tai yra blogai. Šita situacija jau tęsiasi mėnesį.
Problema su blogėjančiomis savivaldybėmis gali išvirsti į tai, ką matėme rudenį: buvo blogėjančios savivaldybės, nuo kurių COVID-19 išplito visur. O Vilnius ir Vilniaus rajonas yra ketvirtadalis Lietuvos.
Jeigu šią savaitę kituose regionuose bus matomas atvejų kritimas, o Vilniuje toliau kils, mes išlaikysime status quo, nebent viskas apsisuks ir matysime kituose regionuose kilimą antrą savaitę iš eilės ir tai bus ateinančias dvi savaites – tada bus trečioji banga“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
Tiesa, situacija nuo žiemos bangos šį kartą gali skirtis dėl šiltėjančių orų. Mat rudenį Lietuvoje atvejų skaičius pradėjo kilti spalio pabaigoje ir pagreitį įgijo per pusantro–du mėnesius. Jeigu šį laikotarpį skaičiuotume nuo vasario pabaigos, pasiektume balandžio pabaigą–gegužės pradžią.
Epidemiologai sutartinai tvirtina, kad saulė ir šiluma padeda suvaldyti koronavirusinės infekcijos plitimą, tad užsikrėtimo atvejų paprastai šiuo laikotarpiu būna mažiau. Tačiau yra viena svarbi detalė – V. Zemlys-Balevičius atkreipė dėmesį į Lietuvoje įsivyraujančią britiškąją koronaviruso atmainą, kuri pasižymi didesniu užkrečiamumu. Ši atmaina jau kelia rūpesčių kaimyninėse šalyse.
„Jeigu lyginsime Lietuvos situaciją su Estijos, estai šovė į viršų nuo dvigubai aukštesnio rodiklio negu mes. Pas juos apie mėnesį laikėsi 500 naujų atvejų, per 14 dienų tenkančių 100 tūkst. gyventojų, rodiklis, nuo jo šoko į aukštumas – iki 1 200 ir daugiau. Pas mus yra kitaip: Lietuvoje laikosi rodiklis, kuris siekia 200, tai mes esame augimo rezervą užsiauginę“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Nerimą kelia neaiškus infekcijos plitimo vektorius
Nepaisant turimo rezervo, vienintelis būdas, norint suvaldyti situaciją Lietuvoje, duomenų mokslininko nuomone, yra didesnis gyventojų testavimas dėl COVID-19, ypač ten, kur susiduria gyventojų srautai.
Vienas sveikintinų būdų – gyventojų testavimas kaupiniu būdu, ką šiuo metu sėkmingai daro šalies mokyklų, atnaujinusių kontaktinį mokymą, bendruomenės. Tą, eksperto tikinimu, būtų galima pritaikyti ir versle. Mat iki šiol lieka neatsakytas klausimas, o kurgi daugiausia koronavirusinė infekcija plinta. Teigti, kad dažniausiai užsikrečiama prekybos vietose, anot V. Zemlio-Balevičiaus, nėra visiškai tikslu.
„Man kelia nerimą tai, kad mes nežinome, kur tie atvejai plinta. Visi šneka, kad žmonės prekybos centruose užsikrečia. Tai pažiūrėkime, testuokime visus maisto prekių parduotuvių darbuotojus profilaktiškai ir matysime. Jeigu užsikrėtimų skaičiai didėja būtent ten, tada matysime, nes kas gi pirmas užsikrės? Ten dirbantys žmonės. Jeigu jie neužsikrečia ir laikosi gerai, tai gal maisto prekių parduotuvės nėra koronaviruso plitimo vektorius? Jeigu žinome, kad plinta ne ten, tada galime ieškoti kitur. Nežinant, kur infekcija plinta, labai sunku turėti strategiją“, – sakė duomenų mokslininkas.
Trečioji COVID-19 banga plika akimi matoma Europoje
Vertinant tendencijas Lietuvoje, remiantis ne tik Statistikos departamento, bet ir worldometers.info duomenimis, kol kas matomos tik dvi bangos, jų pirmasis pikas fiksuotas kovo pačioje pabaigoje, antrasis – gruodžio 31 dieną. Tiesa, antrosios bangos naujų atvejų kritimas sustojo vasario viduryje ir iki šiol šis skaičius – 300–500 atvejų per dieną – laikosi stabiliai.
Latvijoje antrosios bangos pikas sutapo su piku Lietuvoje ir jis taip pat fiksuotas gruodžio 31 dieną, kai per parą buvo užfiksuotas 1 861 naujas COVID-19 atvejis, ir nuo to laiko sergamumas šioje šalyje palaipsniui mažėja, trečiosios bangos požymių nėra.
Tiesa, pirmadienį Latvija paskelbė nustačiusi pirmuosius Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejus. Ši atmaina, atrodo, yra ne tik labiau užkrečiama, bet ir gali būti atspari COVID-19 vakcinoms.
Reaguodamas į situaciją Latvijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavliutas visuomeniniam radijui sakė, kad šios atmainos plitimą būtina kuo labiau riboti, todėl ekspertai jau rengia išsamų veiksmų planą, ruošdamiesi situacijai, jeigu afrikinis koronavirusas pradėtų sparčiau plisti.
Kardinaliai priešinga situacija yra Estijoje: antroji banga čia fiksuota lapkričio–sausio mėnesiais, pikas su 1 102 naujais COVID-19 atvejais pasiektas sausio 7 dieną. Tačiau per sausį mažėjęs sergamumas vasarį šoktelėjo į trečią bangą. Daugiausia susirgimų nuo pandemijos pradžios registruota kovo 11 dieną – 1 956 nauji COVID-19 atvejai.
Estijoje naujų atvejų šuolis siejamas su sparčiai plintančia britiškąja koronaviruso atmaina. Šioje šalyje dar kovo pradžioje įvestas griežtas karantinas. Čia sustabdyta visa mažmeninė prekyba, išskyrus būtiniausių prekių ir maisto produktų, taip pat sustabdytas visų viešojo maitinimo įstaigų darbas, neleidžiama sportuoti uždarose patalpose, vaikų ugdymas vyksta tik nuotoliniu būdu.
Trečiosios COVID-19 bangos užuomazgos pastebimos ir kitose Europos šalyse, jos gana ryškios Vokietijoje, Prancūzijoje bei kaimyninėje Lenkijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje trečioji banga kyla nuo vasario, didžiausias trečiosios bangos pikas kol kas registruotas kovo 18-ąją ir susirgimų skaičius kol kas nekrinta. Šioje ES šalyje COVID-19 atvejų padaugėjo dėl labai užkrečiamo naujos atmainos koronaviruso plitimo.
„Labai gali būti, kad Velykų laikotarpiu turėsime panašią situaciją, kokia buvo prieš Kalėdas: labai didelius naujų COVID-19 atvejų skaičius, daug sunkių ligos atvejų ir mirčių bei perpildytas ligonines“, – teigė Roberto Kocho infekcinių ligų instituto vadovo pavaduotojas Larsas Schaade.
Penktadienį Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas teigė, kad trečiajai koronaviruso protrūkio bangai suvaldyti nepakaks vien vakcinacijos kampanijos. Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad naujų COVID-19 atvejų skaičiui augant Vokietijai gali tekti grįžti prie griežto karantino.
Vokiečių žiniasklaida taip pat pranešė, kad kanclerė Angela Merkel svarsto galimybę pratęsti suvaržymus iki balandžio mėnesio, kilus susirūpinimui dėl trečiosios COVID-19 bangos.
Prancūzijoje taip pat pastebima trečioji banga. Antrosios bangos pikas čia registruotas lapkričio 7 dieną, po to susirgimų skaičius pamažu krito, naujas šuolis skaičiuojamas nuo gruodžio ir susirgimų skaičius su nedideliais svyravimais nuo tos dienos pamažu vis auga.
Nuo kovo 18 dienos Paryžiuje ir keliuose kituose Prancūzijos regionuose mėnesiui grąžintas griežtas karantinas, siekiant nuslopinti padidėjusį sergamumą koronavirusine infekcija.
Tiesa, naujos priemonės nėra tokios griežtos, kaip taikytos anksčiau. Paveiktuose regionuose įmonės ir įstaigos, kurių veikla nėra pati būtiniausia, turėjo užsidaryti, o žmonių judėjimas lauke ribojamas, bet mokyklos toliau veikia, taip pat leidžiama prasimankštinti lauke, nuo namų nutolstant ne daugiau kaip 10 km.
Kaimyninėje Lenkijoje pavasarį irgi matoma nauja banga, kilimas fiksuojamas nuo vasario antros pusės. Praėjusią savaitę fiksuotas didžiausias susirgimų skaičius per pastaruosius tris mėnesius. Siekdama pažaboti infekciją Lenkija nuo šeštadienio trims savaitėms įsivedė griežtą karantiną. Šalies Vyriausybė ragina gyventojus likti namuose, uždaryta daugelis parduotuvių bei įstaigų.
