Grįžęs po darbo namo, vyras nusprendė ramiai pažiūrėti krepšinio varžybas, net nepagalvojęs apie tėviškas pareigas. Jam nerūpėjo rėkiantys vaikai, kurie jau turėjo eiti miegoti. Visgi tą vakarą viskas buvo kitaip. Žmona neteko kantrybės, trenkė durimis ir išėjo palikdama vyrą vieną su vaikais. Dabar vyrui teks pasirūpinti vaikais.
Štai ką vyras parašė žmonai po dviejų dienų:
“Brangioji,
prieš kelias dienas mes susipykome. Aš pavargęs grįžau namo. Tuo metu buvo jau aštunta valanda vakaro, todėl norėjau tik ramiai pažiūrėti krepšinio rungtynes.
Tu buvai blogos nuotaikos ir labai pavargus. Vaikai mušėsi, o mažylis verkė, kol bandei jį užmigdyti.
Aš tik padidinau televizoriaus garsą, kad viso to negirdėčiau.
“Tu juk nenumirsi, jei truputį prisidėsi prie vaikų auginimo?“ – paklausei tu.
Aš susierzinęs atsakiau: “Aš visą dieną dirbau, kol tu visą dieną namie sėdėjai su vaikais ir nieko neveikei“.
Tuomet prasidėjo didelis mūsų barnis. Tu verkei, nes buvai pavargusi ir pikta. Aš prikalbėjau bjaurių dalykų. Tu šaukei, kad tai tęstis toliau nebegali. Tada tu išbėgai iš namų ir palikai mane vieną su vaikais.
Man teko pačiam užmigdyti vaikus. Kitą dieną tu negrįžai namo, todėl aš pasiėmiau laisvadienį ir likau namie su vaikais.
Teko išklausyti jų ašaras ir skundus.
Visą dieną ratais laksčiau po namus ir neturėjau net minutės nueiti po dušu.
Tuo pačiu turėjau pavalgydinti ir aprengti vaikus. Sutvarkyti virtuvę.
Visą dieną buvau uždarytas namie ir neturėjau galimybės pabendrauti su žmogumi, kuris būtų vyresnis nei 10 metų.
Net neturėjau progos ramiai prisėsti ir normaliai pavalgyti. Visą laiką turėjau prižiūrėti vaikus.
Jaučiausi toks pavargęs, kad galėčiau išmiegoti visą parą. Tačiau tai neįmanoma, nes vaikas prabunda kas tris valandas ir pradeda verkti.
Be tavęs man teko praleisti dvi dienas ir aš supratau.
Aš supratau, kaip tu pavargsti.
Aš supratau, kad buvimas mama yra tikras pasiaukojimas.
Aš supratau, kad tai kur kas sunkiau, nei dešimties valandų buvimas ofise priimant sudėtingus finansinius sprendimus.
Aš supratau, kad tu paaukojai savo karjerą ir finansinę nepriklausomybę, jog būtum arčiau vaikų.
Tuo pačiu supratau, kaip sunku gyventi, kai finansinė padėtis priklauso ne nuo tavęs, o nuo tavo partnerio.
Aš supratau, kad tau tenka paaukoti visus vakarėlius ar ėjimą į sporto salę. Nebėra tiek daug laiko mylimoms veikloms, o kartais norisi paprasčiausiai išsimiegoti.
Aš supratau, kaip tu jautiesi būdama viena namie su vaikais, kai aplinkui vyksta daug įdomių veiklų.
Aš supratau, kodėl tu įsižeidi, kai mano mama kritikuoja auklėjimo metodus. Niekas geriau nesupranta vaiko, nei jo pačio mama.
Aš supratau, kad didžiausia atsakomybė pasaulyje tenka motinoms. Deja, bet retai kas tai įvertina…
Aš ši laišką rašau ne tik, kad pasakyčiau, kaip tavęs ilgiuosi. Aš nenoriu, kad kita tavo diena praeitų be šių žodžių:
“Tu esi nuostabi mama ir tu puikiai tvarkaisi! Aš tavimi žaviuosi!“
Mamos vaidmuo yra vienas svarbiausių pasaulyje, tačiau kartais taip nuvertinamas…
