Pirmą kartą Kauno istorijoje vyksta seksualinių mažumų atstovų eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai teigia, jog tai ne bendruomenės šventė, o taiki protesto akcija, kurios tikslas atkreipti dėmesį į mažumų problemas. Eitynės sulaukė nemažai visuomenės pasipriešinimo, joms prieštaravo ir Kauno savivaldybė. Baiminantis galimų provokacijų ir net riaušių „Kaunas Pride“ dalyvius saugo gausios policijos pareigūnų pajėgos.
„Mes esame visur“, – toks pirmą kartą miesto istorijoje vykstančių eitynių „Kaunas Pride“ šūkis, o dalyviai veidus dengia rožinėmis kaukėmis su užrašais „Tyla = Mirtis”. Taip seksualinių mažumų atstovai akcentuoja, jog būtina garsiai kalbėti apie esamas problemas. Renginio organizatoriai minėjo, jog eitynėse dalyvaus apie 1 tūkst. žmonių. Jie akcentavo, jog ši protesto akcija – išskirtinai taiki, sakė sulaukę policijos atstovų patikinimo, kad dalyvių saugumas bus užtikrintas. Daugiausiai nerimo kelia išgėrusių ir eitynių dalyviams priešiškų vyrų elgesys, tačiau policija į tokius asmenis reaguoja. Prieš eitynes buvo užfiksuotas ir pirmasis incidentas. Eitynėms nepritariantys maldininkai prieš eitynes surengė maldos akciją. Plačiau apie tai galima skaityti čia. Eisena prasidėjo Policija informavo, kad eitynių eisena pajudėjo numatytu maršrutu nuo Soboro. „Prieš eitynes būta agresyviau nusiteikusių asmenų, norėjusių patekti, tačiau jie nebuvo įleisti į renginio vietą. 1 asmuo sulaikytas dėl provokacijų ir kurstymo. Taip pat sulaukta pranešimo apie asmenis su šunimis prie Soboro“, – teigė policijos atstovai. Priimtas sprendimas – laikinai uždaromi įėjimai į Laivės alėją. Tikintieji linki atsigręžti į Jėzų „Atėjau skelbti gerą naujieną. Jėzus atėjo gelbėti nusidėjėlių. Aš nesigėdiju Evangelijos. Dievo jėga išgelbės tuos, kurie tiki“, – pakeltu balsu kalbėjo moteris, eitynes pasitinkanti kalbėdama apie Evangelijos išvadavimą. Jos marškinėliai papuošti užrašu „Jėzus Kristus – siela, tiesa ir gyvenimas“. Pasitinka prie fontano Eitynėms prasidėjus vis garsiau skamba muzika, varpeliai, kai kurie eitynių dalyviai eina būgnuodami, kiti ant ratukų veža įvairias figūras, kartoninį Kauno simbolį. Eisenoje matomi ir vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, heteroseksualios poros. „Mes esame visur!“ – skanduoja eitynininkai, šūksnius palydėdami būgnais. Agresyviai nusiteikusius akylai stebėjo policija
Renginio prieigose nuotaika ne visur buvo šventinė. Prie Laisvės alėjos fontano dar prieš renginį buvo susirinkęs būrelis priešiškai nusiteikusių vyrų. Pareigūnai juos akylai stebėjo. Vienas jaunas vyras iš būrelio, kuris neklausė nurodymų, buvo išvestas.
Agresyviai nusiteikę vyrai sulaukė ir dalies stebėjusių palaikymo. „Kodėl kažkokiom mažumom galima daryti ką nori, o eiliniams žmonėms – apribojimai?“, – piktinosi moteris. Buvo ir tokių, kurie bandė aiškintis su pareigūnais, apeliuoti į jų jausmus. „Kodėl jūs taip elgiatės? Už ką jūs esate? (…) Aš nesu nieko prieš jus, mano brolis irgi buvo pareigūnas. (…) Man širdį skauda dėl tėvynės“, – rėkavo vyras. Artėjant eisenai priešininkai pradėjo šaukti, švilpti, rėkti: „lauk iš Kauno“, skanduoti žodį „šeima“, rėkavo įžeidžius necenzūrinius žodžius. „Lauk iš čia! Iškrypėliai!“ – šaukia prie fontano laukiantys žmonės, daugelis ten esančių baikerių. Girdisi komentarai: „Gerai gaus į mordą, na*ui.“ „Gėda, gėda, gydykitės! Kaunas, Kaunas, Kaunas!“ – šaukia vieni. „Mes esame visur!“ – šūksniais atitaria kiti. Tada minioje pasigirsta policijos sirenos. Pareigūnai stengiasi palydėti dalyvius, kad jie galėtų saugiai praeiti per norimą vietą. Prie fontano suburti ir riaušių malšinimo pareigūnai. Būtent toje vietoje, kurioje daugiausia priešiškai nusiteikusių žmonių, policijos automobilis negali pravažiuoti, nes remiasi į lauko kavinės stogelį. „Žalia balta, žalia balta!“ – skanduoja nenorintys eisenos praleisti miestiečiai. Susikibę rankomis priešiškai nusiteikę žmonės stengiasi nepraleisti LGBT eisenos ir rėkia: „Eikit lauk!“ bei „Lietuva!“ Atsirado ir tokių, kurie spardė policijos automobilį, lydėjusį eitynes. Pareigūnai įspėjo juos dėl tokio elgesio. „Jau eina…“ – pasigirdo šūksnis ir ėmė skrieti pirmieji kiaušiniai. „Demonstruokimės!“ – ironišką šūkį pradėjo skanduoti eitynių dalyviai. Visos eitynės tebėra įstrigusios ties fontanu, kur susirinkę daugiausia priešiškai nusiteikusių žmonių jų nepraleidžia eiti toliau, taip pat bandydami trukdyti darbą ir juos lydinčiam policijos automobiliui. Pareigūnams prireikė pastiprinimo, darbą pradėjo ir riaušių pareigūnai. Buvo pagauti keli priešiškai nusiteikę asmenys. „Jūs grokit pas save namie, iškrypėliai jūs, parodykit savo visuomenei naudingus darbus!“ – rėkė vienas protestuotojas. Policija prašo žiniasklaidos ir palaikytojų atsitraukti, laukiama ženklo, kada galima tęsti eitynes. „Pyderams ne!“ toliau skambėjo šūksniai prie fontano. Eitynėms sustojus ir garsėjant agresyviems šūksniams, gausėja policijos pareigos. Eitynės pajudėjo pirmyn ir tęsiasi. Policijos pareigūnų pastangomis vėl pajudėjusi eisena toliau žygiuoja Laisvės alėja. Sunkiausia dalis buvo praeiti fontaną, tačiau kai padėjo riaušių malšinimo pareigūnai, eisena pajudėjo toliau. Netrukus turėtų būti pasiekta Kauno miesto savivaldybė, o po to laukia kelias atgal iki Soboro. Pareigūnai bando atskirti eitynių dalyvius nuo įsiutusios minios Riaušių malšinimo pareigūnai skiria eitynių dalyvius nuo įsiutusios minios. „Algą gerą gaunat?“ – laido pajuokiančius komentarus protestuotojai. Įjungę sirenas policijos automobiliai bando atskirti minią ir sukurti eitynių dalyviams saugų kelią tęsti „Kaunas Pride“. Didžiausia bausmė – išvarymas iš namų Visi kalbinti eitynių dalyviai teigė norintys vieno svarbiausio dalyko – partnerystės ir teisių, kurias turi civilinėje santuokoje gyvenančios poros. „Paprasta. Galėti lankyti vienas kitą ligoninėje, galėti paveldėti turtą, vesti bendrą namų ūkį… Tų partnerystės teisių, kurias turi ir heteroseksualios orientacijos poros“, – sakė viena dalyvė. „Nematau ir kodėl nebūtų galima įsivaikinti, – pridūrė kitas. Jo teigimu, svarbu ir galėti neslėpti to, kas esi. – Apie mano orientaciją žino ne visa šeima, tik kai kurie. Kitų reakcijos bijau. O draugai ir aplinkiniai irgi nežino, nes kaip reaguotų? Noriu galėti to nebebijoti.“ Vienas eitynių dalyvis pasakojo žinantis baisių atvejų, kai apie sūnaus orientaciją sužinojusi šeima paprasčiausiai išmetė jį iš namų. „Ir žinau netgi du tokius atvejus. Žmonės liko benamiais, būdami paaugliais bandė kabintis į gyvenimą patys. Santykiai su šeima visam gyvenimui liko toksiški. Todėl apie mano orientaciją nežino visiškai niekas, net šeima. Na, gal dabar pamatys žygiuojantį su vėliava. Ką pasakys? Neįsivaizduoju. Lietuvoje šeima, ryšys su ja, jos požiūris yra labai svarbus, todėl tokie psichologinio ar net socialinio smurto atvejai – dar skaudesni. Ir taip, manau, kad pakeisti įstatymai ilgainiui pakeistų ir požiūrį. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad įteisinus partnerystę ar santuoką, po truputį ima keistis ir visuomenės požiūris“, – teigė jis. Ne visi jautėsi saugiai galintys čia ateiti
Į renginį atvykusi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad ir šioje situacijoje „yra svarbu išsaugoti savo pamatinį orumą ir eiti oriai“. „ Nes, tiesą pasakius, žmonės, kurie čia atvyko, atėjo pasakyti, o tuo pačiu ir reikalauti teisių, kurios ilgą laiką nėra žmonėms užtikrinamos. Ir gal tuo pačiu pranešti ir savo šeimų nariams, kad „mes esame jūsų broliai, tetos, mamos, dėdės, tėveliai, šeimų nariai, ir kad esame taip pat jūsų gydytojai, mokytojai, policininkai, valytojai ir valytojos ir visi kiti žmonės, kurie dirba dėl jūsų, su jumis, ir gyvena toje pačioje visuomenėje“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė. Eitynių dalyvė pripažino, kad būnant vietoje jaučiasi „šiokių tokių nesaugumų“. „Jau girdėjau porą žmonių, kurie buvo užpulti. Manau, kad ne taip demokratinėje visuomenėje turėtų vykti protestai, turėtume priimti, kad turime kai kuriais klausimais skirtingus požiūrius, ir juos visi turime teisę išreikšti“, – sakė B. Sabatauskaitė. Ji renginyje dalyvauja kaip Lygių galimybių kontrolierė. „Man atrodo, kad tai yra svarbu, nes tai yra viena iš grupių, kuri Lietuvoje patiria diskriminaciją, ir iš kurios tikrai labai daug žmonių patiria diskriminaciją. Daugiau negu pusė yra patyrę ją darbo vietose arba švietimo įstaigose. Apie 70 proc. žmonių bijo išeiti į gatvę ir viešumoje laikytis su mylimu žmogumi už rankos, apsikabinti“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė. Lygių galimybių kontrolierės nuomone, dalyvių skaičių iš dalies lemia tai, kad ne visi žmonės jaučiasi galintys saugiai čia ateiti ir po to grįžti į darbus. „Tiesą pasakius, teko gauti ženklų, ypač iš žmonių, kurie dirba Kauno miesto savivaldybėje, kad jie nesijaučia saugiai galintys čia ateiti“, – sakė B. Sabatauskaitė. Prašymą leisti žygiuoti pateikė dar gegužės 6 dieną LGBTQ+ siekis surengti pirmąsias Kauno istorijoje seksualinių mažumų atstovų eitynes nuo pat pradžių buvo lydimas pasipriešinimo. Tam kategoriškai prieštaravo Kauno savivaldybė, kol galiausiai ginčą galutiniu ir neskundžiamu sprendimu eitynių išvakarėse išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pranešimas apie ketinimus rugsėjo 4 dieną Kauno centre, nuo Rotušės aikštės iki Soboro surengti LGBTQ+ eitynes Kauno savivaldybę pasiekė gegužės 6 dieną. Kreipėsi kairuoliška Gegužės 1-osios profsąjunga, ji buvo organizatorių pasirinkta, nes turėjo juridinio asmens statusą. Ši kairioji organizacija išsivystė iš akademinio jaunimo judėjimo už socialinę lygybę „Gyvenimas per brangus“. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga iš kitų išsiskiria skambiomis protesto akcijomis, viena ryškiausių jos renginių – surengtos atlyginimų negaunančių statybininkų iš Turkijos eitynės Kaune. Gegužės 1-osios profsąjungos nariai praėjusią savaitę dalyvavo bendruomenių prieš Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Atmetė tris maršrutus, alternatyvų nesiūlė Gali būti, kad ši aplinkybė, po prašymo pateikimo surengtas protesto mitingas prieš V. Matijošaitį lėmė savivaldybės vadovų poziciją „Kaunas Pride“ atžvilgiu. Buvo atsisakyta derinti maršrutą motyvuojant tuo, jog Vilniaus gatvėje prasidės remonto darbai ir eiti bus neįmanoma. „Kaunas Pride“ organizatoriai pateikė alternatyvų maršrutą, kuris nuo Rotušės aikštės driektųsi Šv. Gertrūdos gatve, tačiau ir jį atsisakyta derinti, nes transporto eismo sustabdymas sukeltų daug nepatogumų miestiečiams. Trečiasis maršrutas, kurį nurodė „Kaunas Pride“ organizatoriai – Laisvės alėja nuo Soboro, link 99-uoju numeriu pažymėto pastato ir atgal. Jį atsisakyta derinti, nes, savivaldybės teigimu Laisvės alėjoje dar nebaigti rekonstrukcijos darbai, pėsčiųjų zonoje staliukus įsirengusios lauko kavinės, per mažas praėjimo plotas, tad kiltų pavojus žmonių saugumui, būtų sukelta daug nepatogumų miestiečiams. Gegužės 1-osios profesinė sąjungos vadovas J. Valiukevičius portalui „Delfi“ yra sakęs, jog sulaukė Kauno savivaldybės pasiūlymo eitynes surengti pačiame miesto pakraštyje, miške. Savivaldybės sprendimą neleisti vykti eitynėms teismas pripažino antikonstituciniu Sulaukus trečiojo neigiamo atsakymo J. Valiukevičiaus vadovaujama profsąjunga kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Rugpjūčio 3 dieną teismas priėmė „Kaunas Pride“ organizatoriams palankų sprendimą, savivaldybę įpareigojo suderinti trečiąjį maršrutą Laisvės alėja. Savivaldybės sprendimas nederinti eitynių maršruto buvo pripažintas antikonstituciniu, pažeidžiančiu piliečių teisę į taikius susibūrimus. Kauno savivaldybė su tuo nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pakartoti iš esmės tie patys motyvai, esą Laisvės alėja žygiuoti seksualinių mažumų atstovams bus nesaugu, taip pat prašyta įvertinti ir policijos nuomonę, kuri palaikė savivaldybės poziciją. Laukiant galutinio sprendimo „Kaunas Pride“ organizatoriai pareiškė, jog eitynės vyks net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bus nepalankus. „Delfi“ žiniomis, šiuo atveju numatyta rengti LGBTQ+ bendruomenės protesto akciją prieš Kauno savivaldybės sprendimus. Galiausiai pareikšta, jog organizatoriai prisiima visą atsakomybę už nesankcionuotų eitynių organizavimą, o dėl visų kilsiančių incidentų atsakomybė tenka Kauno savivaldybei. Tik rugsėjo 3 dieną, eitynių išvakarėse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė Kauno savivaldybės skundą ir ją įpareigojo iki 18 val. suderinti „Kaunas Prime“ maršrutą. Savivaldybės pozicija: didžioji dalis atsakomybės tenka teismui Teismui Kauno savivaldybę įpareigojus suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą, buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas bus vykdomas, tačiau tuo pačiu teismui priskiriama atsakomybė dėl galimų renginio padarinių. „Kaunas kelis kartus išdėstė savo poziciją teismui, remdamasis Policijos ekspertiniais vertinimais. Manome, kad pareigūnų argumentai teismo nutartyje nėra nuneigti, jog eitynės Laisvės alėjoje kelia realią grėsmę žmonių saugumui. Tačiau teismo sprendimo nekvestionuojame ir esame pasirengę įvykdyti jo įpareigojimus – suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos rengiamų eitynių maršrutą. Svarbu pabrėžti, kad tokia nutartimi didžiąją dalį atsakomybės už galimus renginio padarinius šiuo atveju prisiima pats Teismas“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras. Manifeste reikalaujama lygių teisių visiems Seksualinių mažumų atstovų eitynėms „Kaunas Pride“ socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtame profilyje paskelbtas renginio šūkis – „Mes esame visur“. Organizatoriai taip pat išplatino pagrindines tezes: Mes esame visur, todėl nenorime slėptis. Mes esame visur, todėl norime laisvai gyventi savo gyvenimus be patyčių parduotuvėje, darbe, šeimos šventėse, be smurto gatvėje ir mokykloje. Mes esame visur, todėl neleisime prisidengiant tradicinėmis vertybėmis spręsti už mus. Mes esame visur, todėl reikalaujame teisinių ir socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją. Mes esame visur, todėl nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“. Mes esame visur, todėl „Kaunas Pride“. Renginio organizatoriai išplatintame manifeste kalba apie problemas, su kuriomis šiandien susiduria LGBTQ+ bendruomenė. Atkreipiamas dėmesys į neapykantos kalbą, patiriamą diskriminaciją dėl lytinės tapatybės, teisių į privatumą nebuvimą su translyčių asmenų tapatybėmis susijusių problemų kontekste. Manifeste skiriama dėmesio ir daug aistrų pastaruoju metu visuomenėje keliančiam lytiniam švietimui. „Mes esame visur, todėl norime mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises. Mes esame visur, todėl norime mokytis, suprasti bei spręsti mums aktualias problemas. Norime, kad visuomenė būtų šviečiama apie skirtingus jos narius ir nustotų kvestionuoti mūsų teisę egzistuoti. Norime daugiau informacijos apie visuomenės įvairovę, užkertančios kelią neišmanymui ir neapykantai“, – skelbia „Kaunas Pride“ organizatoriai.
Šaltinis: delfi.lt
