Jau praėjo metai, kai pasaulyje pasklido nerami žinia apie Kinijoje užfiksuotą „paslaptingą plaučių uždegimą“. Lietuvą šios naujienos taip pat pasiekė, bet iš pradžių didesnio dėmesio nesulaukė. Vis dėlto viskas pakrypo kita linkme, kai vėliau koronavirusu įvardintas virusas pradėjo sparčiai plisti Italijoje, kurioje žiemą mėgo slidinėti ir lietuviai. Pradėta baimintis dėl galimų įvežtinių atvejų.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) iš pradžių nenorėjo gąsdinti ir netgi sausio 23 d. Kinijai visiškai uždarius Uhano miestą, iš kurio, įtariama, ir pradėjo plisti infekcija, nusprendė neskelbti pasaulinės ekstremalios situacijos. Sausio 26 d. ši grėsmė dar buvo įvardijama kaip „vidutiniška“, tačiau po Jungtinių Tautų ataskaitos, PSO pripažino savo klaidą ir Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pradėjo budėti šalies oro uostuose. Šalyje skelbiama ekstremali situacija Sausio 30 d. užkratą užfiksavus mažiausiai 18 šalių PSO paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją. Lietuvos Vyriausybė, kuriai vadovavo tuo metu valdžiusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Saulius Skvernelis, matydama šiuos pranešimus, irgi pradėjo galvoti, kokių priemonių toliau imtis. Kaip prisimena tuo metu Vyriausybėje dirbęs Skirmantas Malinauskas, Italijoje pamatyta baisi padėtis ir sveikatos sistemos perkrova paskatino kuo greičiau skelbti ekstremalią situaciją.
Tai buvo padaryta vasario 26 d., dar iki pirmojo ligos atvejo paskelbimo mūsų šalyje. „Iš tikrųjų, visi stebėjome, kas vyksta Kinijos Uhano mieste. Tuo metu atrodė, kad tai yra visiškai vietinė Kinijos problema, tačiau pasaulyje prasidėjo baimė, kad virusas gali plisti. Lietuvoje net ir be Vyriausybės, ekstremalių situacijų komisijos ir be tų visų didelių koordinavimų, buvo pradėti keletas dalykų.“ Pirmiausia, priminė jis, buvo pradėta patikra oro uostuose ir registruojami atvykstantys žmonės. „Visi suprato, kad gali atsitikti taip, jog Lietuvoje būtent tokiu keliu tas virusas ir atkeliaus. Tuo metu, prisimenu, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo Amerikoje, o Saulius Skvernelis atostogavo. Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų sukviestas valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis (VESK – „Delfi“). Tuo metu man teko bendrauti su premjeru ir jis manęs paprašė nueiti į tą posėdį, jame sudalyvauti kaip jo atstovui. Ten vyko diskusija, ką daryti toliau, kokių veiksmų imtis, ar tai jau daryti koordinuotai.“
Pasak S. Malinausko, tai dar nebuvo nieko panašaus į tai, kas jau dėjosi po kelių mėnesių, mat tuo metu viskas vyko tik Kinijos ribose. „Aš atsimenu pačią diskusiją ekstremalių situacijų komisijoje ir buvo aptariamos įvairios prognozės, kas atsitiks su tuo virusu. Buvo svarstoma, kad galbūt jis ir liks Kinijos ribose, taip pat buvo klausimas dėl jo pavojingumo ir kaip greitai bus rasti vaistai viruso gydymui. Be abejonės, jau buvo kalbama, kas atsitiktų, jeigu jis pasiektų Lietuvą. Mano galva, tuo metu buvo svarbus dalykas, kad Vyriausybė jau buvo nudegusi neskelbdama šalies mastu ekstremalios situacijos per Alytaus padangų gaisrą. Buvo taip sudėlioti įstatymai, kad Alytuje „Ekologistikos“ gaisras neatitiko tų aplinkybių, kad būtų galima ją skelbti. Po to Vyriausybė pati taisė visą tą įstatymų bazę ir kai mes jau kalbėjome apie koronavirusą, visi aiškiai sakė, kad nebekartotume tų pačių dalykų. Geriau paskelbti ekstremalią situaciją ir mobilizuoti tarnybas, o ne laukti, kad tai bus per vėlu.“ Vyriausybė taip pat pradėjo skelbti ir iš kurių šalių grįžus reiktų dvi savaites izoliuotis namuose. Nutarta, kad Ekstremalių situacijų operacijų vadovu turėtų tapti Aurelijus Veryga, o Visuomenės informavimo (VIG) grupės vadovu buvo paskirtas Skirmantas Malinauskas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys A. Veryga prisiminė, kad pradžioje plito sąmokslo teorija neva jie slepia pirmąjį atvejį. „Tačiau Lietuva ekstremalią situaciją paskelbė dar neturėdama nei vieno nustatyto atvejo. Mes sureagavome avansu. Matėme rizikas aplink, skaitėme, kas vyksta, buvo labai neramu. Klasikiniu atveju ekstremali situacija yra daugiau skirta jau atsiradusios krizės likvidavimui, bet tam tikra prasme ta krizė jau buvo kilusi pasauliui, o Lietuva yra atvira to pasaulio dalis. (…) Tik vėliau atsirado sienų kontrolė“, – pasakojo jis. Pašnekovui įsiminė Europos Sąjungos sveikatos apsaugos ministrų posėdis, per kurį vokiečiai pasiūlė pradėti registruoti keleivius. „Tada tas buvo labai audringai priešiškai sutikta. Belgija tada pasakė: „kokia čia nesąmonė“. O po kelių savaičių viskas užsidarė“, – sakė A. Veryga. Dabar, jau žvelgdamas į praeitį, jis įvertino, kad tuometinis Lietuvos sprendimas „gal geriau – truputį perdėtai sureaguoti“ pasiteisino. Nustatytas pirmasis ligos atvejis Neilgai trukus, vasario 28 d. šalyje buvo fiksuotas pirmasis susirgimo atvejis koronavirusu. Šis įvykis sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, valdantieji ir atsakingi už situacijos valdymą nusprendė surengti spaudos konferenciją neįprastu metu – naktį. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybė pranešė apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje. Pacientė buvo izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur buvo tokiems susirgimams gydyti pritaikyta infrastruktūra. Paskelbta, kad ji vasario 24 d. grįžo iš Italijos miesto Veronos, o vasario 25 d. pasijuto ne visiškai gerai. Buvo paimtas tepinėlis ir išvežtas diagnozei nustatyti į Vilnių. Apie pirmą valandą buvo gauta informacija, kad nustatytas koronavirusas. Pacientė naktį greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežta į ligoninę, izoliuota ir toliau stebėta jos būklė. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje premjeras S. Skvernelis sakė, kad „panikos ir kardinalaus pasikeitimo nėra“. Vis dėlto įspėjo, kad nesutinkančius izoliuotis atidžiau prižiūrės policija, o A. Veryga akcentavo, jog reikia stengtis išvengti, kad virusas nepradėtų plisti šalies viduje. „Ta spaudos konferencija, kuri įvyko trečią valandą, man buvo svarbu parodyti, kad mes ir informuojame, bet tai yra ir labai svarbu. Aišku, daug kas vėliau mane kaltino, kad aš skleidžiu paniką. Mano citatos buvo, kad aš sakiau, jog bus žmonių, kurie numirs nuo koronaviruso dėl to, kad elgsis neatsakingai. Kažkas traktavo, kad jeigu elgsis kvailai ir pats ministras klausė, kodėl aš žmonių neraminu. Visgi tikrai žinojau, kad bus žmonių, kurie galvos, jog tai yra nerimta.“ Tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs A. Veryga prisiminė, kad pirmasis koronaviruso atvejis buvo įspūdingas.
Šaltinis: delfi.lt
Komentarai