Naujų COVID-19 atvejų skaičius auga, nerimą kelia ir šalyje fiksuojamos naujos šios ligos atmainos. Specialistai sako, jog virusas Lietuvoje tapo nevaldomas, ir svarsto, kad šiuo atveju naudingiau būtų skiepyti visus norinčiuosius.
Penktadienį Vyriausybė iki gegužės pratęsė karantiną, taip pat nuo šeštadienio iki balandžio 5 dienos sugrąžinami judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, siekiant išvengti tolimesnio viruso plitimo.
„Neramina, kad bendras pandemijos greitis jau 11 dienų yra teigiamas. Pagal naujausią analizę matome, kad labai tikėtina, jog britiškoji atmaina yra paplitusi beveik visoje Lietuvoje, nors dominavimas yra Vilniuje ir Marijampolėje“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ketvirtadalyje iš šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių sergamumo rodiklis viršija 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, dar ketvirtadalyje savivaldybių šis skaičius neviršija 100. Kitose savivaldybėse sergamumo rodiklis svyruoja tarp 100 ir 500. Sostinėje jau pagausėjo ir ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų.
„Nuo vasario mėnesio tas skaičius yra paaugęs dvigubai, taip pat neramina Vilniaus regione COVID-19 užimamų lovų skaičiaus augimas, jis kai kuriomis dienomis jau buvo šoktelėjęs 90 procentų“, – sakė ministras.
Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad koronaviruso plitimas šalyje jau nebevaldomas.
„Toliau tarsi bėgame paskui vėluojantį traukinį. Jeigu NVSC pripažįsta, kad 40-60 procentų atvejų nepavyko nustatyti pirminio užsikrėtimo šaltinio, tai iš esmės reiškia, kad virusas plinta nevaldomai“, – sakė jis.
Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas teigė, kad dabar prasideda lenktynės su laiku.
„Mums yra gyvybiškai svarbu kaip galima greičiau įgyti kiek galima didesnę vakcinuotos visuomenės dalį. Tai yra pats pagrindinis ginklas šiuo metu, kad kuo daugiau žmonės vakcinuotųsi, nes situacija gali būti gana rimta“, – kalbėjo M.Stankūnas.
Praėjusią savaitę, pasikeitus skiepijimo tvarkai, kai kuriose savivaldybėse pradėti skiepyti ne tik senjorai, bet ir mokytojai, gaisrininkai bei policininkai. Į kai kuriuos vakcinavimo centrus pakviesti ir abiturientai, medicinos studentai.
Tačiau, S.Čaplinsko manymu, dabar naudingiau skiepą būtų siūlyti visiems gyventojams.
„Galų gale – koks skirtumas, jei didelės rizikos grupės žmogus neina skiepytis, tai gal geriau tegul greičiau pasiskiepija tas žmogus, kuris yra labai aktyvus ir gali išplatinti virusą?“, – klausė jis.
Pasak profesoriaus, dabar pandemijai suvaldyti reikalingas žmonių informavimas ir tos informacijos nuoseklumas.
„Kartas nuo karto vis pasiūlymai ir rekomendacijos prieštaravo viena kitai, kai iš ryto sakoma viena, o vakare kita. Matome, kad žmonės jau juokavo, kad į Balį važiuoti gali, o į Palangą negali. Dar įsijungia tas pandeminis nuovargis, tai, jei žmonės neis nei testuotis, nei skiepytis, tai mes ir toliau šitą kovą pralaimėsime“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisą, kurioje įtvirtinintas privalomas testavimas tose srityse, kurias numato Vyriausybė. Penktadienį paaiškėjo, kad periodiškai tikrintis turės sveikatos priežiūros, švietimo, socialiniai darbuotojai, vaistininkai.
Pardavėjai, sportininkai, kultūros darbuotojai ir kirpėjai turės dėl COVID-19 pasitikrinti prieš pradedami veiklą. Jei darbuotojas atsiskays tikrintis, jis bus skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą. Tokiai galimybei nesant, nepasitikrinęs darbuotojas nuo darbo bus nušalinamas, nemokant jam darbo užmokesčio iki tol, kol jis nepasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.
Šaltinis: lrytas.lt
