Žmonės vis stebisi: kur dingo gripas, kad apie jį nebešnekama. Negi per koronaviruso pandemiją visi staiga nustojo sirgti gripu?
Ir išties, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikiami duomenys, bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią, 52-ąją 2020 metų savaitę, tai yra gruodžio 21–27 dienomis, siekė 25,4 atvejo 10 tūkstančių gyventojų, kai pernai tuo pačiu metu sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 31, o per 2018–2019 metų gripo sezoną – net 42,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Apskritai per 2018–2019 m. sezoną sergamumas gripu ir ŪVKTI buvo gerokai aukštesnis negu 2019–2020 m. sezono metu, o šiemet jis – netgi ženkliai žemesnis negu sezoną prieš tai.
Maža to, kaip pranešė NVSC, šį gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ sakė matantis dvi pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu apie gripą girdime mažiau.
„Viena, be abejo, yra ta, kad pasikeitė žmonių elgesys ir, saugodamiesi kovido, žmonės, natūralu, kad mažiau suserga peršalimo ligomis ir gripu.
Antras dalykas, kad ULAC buvo uždrausta komunikuoti apie gripą.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras to paprasčiausiai nespėja ir nepajėgia padaryti – neturi tam resursų.
O, kadangi mums uždrausta apie tai kalbėti, mes mažiau ir komunikuojame. Aišku, kad visuomenei nėra gerai, jeigu ribojama informacija ir teisė žinoti apie tai, kas dedasi“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad įbauginti koronaviruso ir to, jog, susirgus ir COVID-19 infekcija ir gripu, šios dvi ligos viena kitą gali komplikuoti, žmonės šį rudenį ėmė aktyviau skiepytis nuo gripo.
Suaktyvėjusį žmonių skiepijimąsi šiemet pastebėjo ne vienos gydymo įstaigos vadovas.
Šaltinis: delfi.lt
