Bene 14 metų Ispanijoje gyvenanti lietuvių menininkė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font socialiniame tinkle palygino karantino situaciją mūsų šalyje ir Katalonijos regione. Moteris atvira – katalonai susigriebė kur kas staigiau, nei jos gimtinė. Situacija Lietuvoje jai kelia pasipiktinimą – sureaguota gerokai per vėlai. Tačiau moteris teigia matanti ir teigiamų kovos su COVID-19 pasėkmių.
„Ilgai tylėjau, stebėjau, analizavau, vertinau situaciją… Katalonija labai greitai sureagavo į esamą Italijoje beviltiškos situacijos rimtumą ir iš karto ėmėsi veiksmų, kuriuos Lietuva tik dabar pradeda įgyvendinti, manau, kad ganėtinai pavėluotai, bet imasi.
Katalonijoj ne karantinas, o visiška izoliacija: jokių pasivaikščiojimų parkuose, paupiuose, parduotuvėse, jokių naktinių klubų, restoranų ar kavinių. Per vieną dieną buvo uždaryti išvažiavimai iš miesto į miestą. Taikomos labai didelės baudos, jei automobilyje yra du žmonės.
Jokių išvykimų į sodybas, vilas ar pliažus. Parduotuvėse tvarka tarsi armijoje – vienas išeina, kitas – įeina. Stovintis prie durų žmogus dalina vienkartines pirštines, purškiamas dezinfekacinis skystis ir nubraižytos linijos, žyminčios atstumą, nekelia jokio streso – visi suvokia, kad taip reikia ir taip būtina!
Čia tokio dizainerių bumo, kaip Lietuvoje – kuris sukurs „kietesnę“ kaukę, ar Audrutė, ar Airidutė, ar kitokio „-utė“ nėra – rišamės ant veidų skaras, plauname, lyginame ir vėl, kai prireikia, naudojame.
„Zara“, „Mango“ stabdė savo tiesioginį darbą ir sėkmingai siuva kaukes ligoninėms. Mano miesto picerijos susivienijo – per dieną iškepama po tūkstantį picų ir vežama gydytojams.
Tėvai sėdi su vaikais, niekas nedejuoja, nes auklės čia ir taip niekada nebuvo populiaros, o mokytojai gerbiami ir vertinami. Labai tikiuosi, kad po viso šito reikalo ir Lietuvoje ne tik vaikai, bet ir tėvai mokyklų duris bučiuos ir puls mokytojams po kojomis.
Juk pasakyta pedagogo pastaba buvo vertinama kaip patyčios, o pakeltas balsas – kaip psichologinis smurtas! Įdomu, kiek tėvai, dabar sėdėdami su vaikais, buvo pakėlę balsą, ar pasakę pastabą? Tėvai geriau už mokytojus žinojo fiziką, chemiją ir matematiką! Puiku! Dabar turite progą parodyti vaikams savo sugebėjimus!
Matau tame tik pozityvumą! O katalonai, pamatę save „veidrodyje“ – atpažinę savo mentalitetą Italijoje, kur, atsiprašant, geriau numirs, bet paėsti pas seną motiną vakare nueiti neatsisakys, nes, matai tokia šimtametė tradicija jokiu būdu negali būti sutrypta, lieka dabar labai svarstytinu reikalu.
Ir ačiū Dievui! Aš vis laukiau, kada šitos, Viduržemio jūros šalys, pagaliau supras, kad kišti į pilvus besaikio maisto kiekius naktimis yra ne svarbiausias dalykas gyvenime. Sulaukiau!
Keisti užsisenėjusį mentalitetą taip pat labai sveikintina – matau tame didelį pozityvumą!
Nors, kaip viena ponia sako, kad mums – lietuviams, jų žmogiško solidarumo įpročių nesuprasti. Gal ir nesuprasti!
Tai dabar, kai trypia visi žmoniškai solidariai balkonuose šokdami, tikiuosi, kad ir meldžiasi.
Dar labai tikiuosi, kad visi pervertinsime savo tautos herojų sąvoką, nes Katalonijoje buvo tik vienas tautos didvyris – tas, kuris futbolo kamuolį po aikštę gainiojo ir už tai milijonus gavo.
Dabar jie jau kalba, kad didvyriai – tai gydytojai ir pardavėjai! Tik kada jiems valstybė pradės milijonus mokėti – va, čia tai klausimas! Kada? Tikiu, kad po šito viruso pradės!
Mes čia be panikos, nes nėra su kuo panikuoti – visi savo namuose. Nors, einant į parduotuvę, man kojos drebėjo, nemeluosiu. Kaip tame filme – žmogus žmogaus bijoti pradeda ir vienas kitą pamatę, gatvę puola pereiti.
Labai pykau ant lietuvių, kurie, žinodami, kad reikia atšaukti visas keliones ir grįžti kuo greičiau į gimtinę, nepaisė jokių perspėjimų, o paskui, atsiprašau, į kelnes šikaliojo, nežinodami ką daryti. O valdžia turėjo sukti galvą, kaip čia tuos „vipukus“ namo pargabenti.
Ir pargabeno pilnus laivus bedančių padugnių. <…> Va, jie, o ne virusas, nuskandins Lietuvą vagysčių ir žudymų bangose be jokio sąžinės graužimo, baisu net pagalvoti. Spjauna į pareigūną ir žvengia nieko nebijodami, nes tol, kol pas mus nebus tokių įstatymų, kaip Singapūre, ilgai maudysimės išmatose.
Dar šiandien klausiau savo vyro, ar Katalonija, ar Ispanija puolė, taip, kaip Lietuva „gelbėti“ atostogaujančius lietuvius, sako, kad negirdėjo šito. Kruizinių laivų nei viena šalis į jūros uostus neįsileidžia, daug katalonų ir ispanų Lotynų Amerikoje yra užstrigę. Nežiūrint į visa tai, mano galvoje daug pozityvumo…“ – feisbuke rašė D. Pečiukonytė-Juan Font.
Šaltinis: Delfi.lt
