„Šiandien labai norėčiau iškelti temą apie mūsų besaikį vartotojiškumą ir pamirštą tikrąją artėjančių švenčių prasmę. Aš tiesiog nebegaliu pakęsti, kas dedasi parduotuvėse artėjant Kalėdoms, žiūriu ir savo akimis netikiu sakančiais, kad lietuviai blogai gyvena“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi vilnietė Rasa.
Pažiūrėkit, kiek besiskundžiančių, kad oi, kaip viskas brangsta, kokie mes, lietuviai, vargšai, bet pabandykit nueiti į prekybos centrą likus kelioms ar porai savaičių iki žiemos švenčių. Aš nežinau, kokia kantrybe reikia apsišarvuoti, čia jau prilygsta kokiam žygdarbiui.
Užsukus apsipirkti į didesnį prekybos centrą atrodo, kad visa Lietuva suvažiavo apsipirkti, praeiti nėra kur, tenka tiesiogine to žodžio prasme brautis atsiprašinėjant, kad, atleiskite, bet norėčiau praeiti.
„Tiesiog košmaras“
Ir bent užmeskit akį į parduotuvių lentynas, užtaikius kokio piko metu, gali pagalvot, kad kas apvogė ar kokia tiekimo grandinė nutrūko, nes ten praktiškai tuščia.
Žmonės tikrai kaip išprotėję viską krauna į tuos savo vežimus, nes krepšelio jau neužtenka, kad galėtum vežimą pasiimti, tikriausiai ir pakovoti kartais reiktų. Gerai, kad man neprireikia, aš tokiems mūšiams nepasiruošusi.
Aną dieną mačiau moterį, kuri savo rankomis plėšė žaislą kitai moteriai iš rankų, matai, ji pirma jį pamatė!
Kiekvieną kartą, kai matau tas minias žmonių, prisikrovusias visko, ko reikia ir, turbūt, dar daugiau to, ko nereikia, pagalvoju – ar išprotėjot? Kur tiek visko dėsit? Tiesiog košmaras, kaip nebeturim saiko.
Per šventes visi tik ir nori užtikrinti, kad visi gautų kuo daugiau dovanų ir užkimštų pilvus, bet ar nepamiršot, apie ką iš tikrųjų yra Kalėdos? Rūpinamės tuo, kas po egle, ką dėsim ant stalo, o kas širdyje visai pamirštam.
Buvimui kartu ir šiltam pašnekesiui nereikia nei krūvos daiktų, kurių dalies paskui net nėra kur padėti, nes dovanojama vien tik tam, kad dovanoti, nei nuo vaišių lūžtančio stalo.
Koks čia malonumas visą dieną sukiotis virtuvėj, o paskui, radus laisvą minutę prisėsti, net nebesinori žiūrėti į žmones ir su kuo nors bendrauti?
Vartojam, vartojam, vartojam, perkam vos ne viską, kas tik pigiau, o per šventes vis tiek vietoj malonaus buvimo kartu galiausiai dėl ko nors susipykstama.
Kažkaip liūdna, kad taip… Bet didžiausias klausimas vis tiek išlieka vienas – ar tikrai to reikia? Ar nebemokam būti kartu neapsupti krūvomis dovanų ir dešimties rūšių mišrainėmis?
Autorius: skaitytoja Rasa
