Kai kuriems parlamentarams bandant įstatymais įteisinti darbuotojų teisę po darbo valandų būti nepasiekiamiems, darbuotojų profsąjungų atstovai teigia, kad problemos mastas, kai darbuotojai trukdomi po darbo valandų, didelis. Darbdaviai problemos neįžvelgia. Siūlymo oponentai kelia klausimą, kaip toks įstatymo projektas galėtų būti įgyvendintas.
Advokatų kontoroje „Cobalt“ dirba per 120 teisininkų, advokatų padėjėjų ir pagalbinių darbuotojų. Advokatų profesinė bendrija jau kurį laiką stengiasi kurti geresnę darbo kultūrą – tinklui pasirašius sąmoningo verslo chartiją, nusistatė tvarkas, pavyzdžiui, kaip pasiskirstyti darbus ir komunikuoti tarpusavyje.
„Prieš darydamas kažkokį susitikimą, prieš rašydamas ar skambindamas, tu pamąstyk, o kaip į tą pranešimą sureaguos ar efektyviai galės atsakyti tavo kolega, ar reikia skambinti po darbo valandų, ar geriau atidėti kitam laikui, kitai darbo dienai“, – sako „Cobalt“ partneris Rimantas Simaitis.
Pasak advokatų kontoros, nors darbo kultūra darosi sąmoninga, augti dar yra kur. Seime užsimota keisti ir kitų įmonių darbo kultūrą. Grupė socialdemokratų užregistravo įstatymo projektą, kuriame numatyta darbuotojų teisė po darbo valandų būti nepasiekiamiems.
„Tai ir kalbama, kad „aš nebūnu pasiekiamas per telefoną, per kompiuterį ar kažkokią kitą skaitmeninę priemonę ir dėl to nepatirčiau neigiamos pasekmės“, – aiškina Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Tomas Bičiūnas.
Anot parlamentaro, kaip tokia teisė bus įgyvendinta ir nepažeista – darbdavio ir darbuotojo susitarimas.
„Tai yra ir sampratos formavimas, ir žinutė darbdaviams, tai yra ir pamatinė vertybė, ir pagrindas, įstatymo projektu įtvirtiname, kad žmogus turi tokią teisę“, – sako jis.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia – tik įrašyti nuostatą bus per maža.
„Turbūt to nepakaks, tik vien tokios nuostatos, kokia ji yra įrašyta projekte Darbo kodekse, tada iškiltų klausimas, o kas jeigu nesilaikoma, kokios procedūros, kokias sankcijas taiko, kokios kompetencijos darbo ginčams nagrinėjančioms institucijoms ir panašiai“, – kalba Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
Pramonininkų konfederacija stebisi, kodėl tokį klausimą siekiama įteisinti įstatymu.
„Jau dabar po pandemijos daugelis įmonių susitaria su darbuotojais dirbti mišriai, kas koks laikas iš namų, koks laikas ofise, jei reikia po darbo, ne darbo valandomis susisiekti, vėlgi dvišaliu susitarimu susitaria, susitarimu, už tai taikomi „bonusai“ ir atlyginimas didinamas“, – teigia Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
„Kas bus, jeigu atsitiks kažkokia bėda arba galbūt darbuotojas norės vadovą pasveikint su gimimo diena arba ten gimus vaikui – ką, iš viso nebus galima skambinti? O jeigu darbuotojas kažką darė, pridarė klaidų ir tik po darbo pasimatys, tai ką, irgi negalima skambinti?“ – nustebęs Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Tačiau profesinės sąjungos prieštarauja – esą problemos, kai poilsio metu darbuotojai yra trukdomi vadovų ar kolegų, mastas didelis. Ypač jis išaugo per pandemiją, kai dirbant nuotoliu ėmė nykti darbo ir poilsio ribos.
„Ir ypatingai žmonės kalba apie tai, kad darbdavys kaip ir tokio pasyvaus budėjimo režimo įjungti nenori, nes už tai reikės mokėti, bet tarsi jau priimant į darbą duoda suprasti darbuotojui, kad jo lojalumas priklauso nuo to, kiek jis iš tikrųjų skirs savo laiko darbui ir tas neapsiriboja darbo valandomis“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasak profsąjungų, tokios situacijos lemia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir nepakankamus darbo rezultatus.
Šaltinis: lrt.lt
