Žaliavoms ir energetikos kainoms mažėjant, maisto prekių kainose kol kas tai neatsispindi. Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktams išleidžia vis daugiau, toliau krenta ir perkamoji galia. Delfi domėjosi, kiek per savaitę maistui išleidžia vienas asmuo ir 2–4 asmenų šeima.
Per mėnesį maistui išleidžia iki 50 eurų
Remiantis įvairiais tyrimais, vidutiniškai Lietuvos gyventojai per mėnesį maistui skiria apie 20-30 proc. savo pajamų.
Feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ praėjusių metų pradžioje vartotojas sukūrė apklausą su klausimu: kiek per savaitę vidutiniškai išleidžiate maistui vienam žmogui? Apklausoje dalyvavo apie 2,2 tūkst. žmonių.
44 proc. atsakė, kad per savaitę išleidžia iki 50 eurų, 26 proc. – iki 100 eurų, 23 proc. – iki 30 eurų, o 5 proc. išleidžia nuo 150 iki 200 eurų. Tiesa, į šias išlaidas įskaičiuota ir apsilankymai restoranuose ar maisto užsakymai į namus.
Delfi pasidomėjo, kiek vidutiniškai per savaitę vien tik maisto produktams išleidžia vilniečiai.
Viena gyvenanti Simona per savaitę maisto produktams išleidžia apie 60 eurų, kai prieš pusmetį suma buvo perpus mažesnė (30-35 eurai).
„Mano krepšelis nėra pakitęs, perku: vištienos filė, duona, šaldytos daržovės, pomidorai, burokėliai, bulvės, grikiai / ryžiai / sorų kruopos, avokadas, kiaušiniai. Saldumynus ar kitus dalykus perku labai retai, todėl net ir neskaičiuoju.
Esu pastebėjus, kad daržovės labai pabrangusios, pavyzdžiui, pomidorai visu euru, avokadai – taip pat. Agurkų nebeperku, nes labai brangu. Mėsos, pieno ir kiaušinių produktai taip pat labai pabrangę, todėl įprastas pirkinių krepšelis prieš pusę metų pabrango beveik dvigubai“, – pasakoja Simona.
Kita vilnietė Karolina per savaitę išleidžia apie 40 eurų ir stengiasi taupyti: „Perku kai kuriuos produktus su nuolaidomis, naudojuosi akcijomis, tos parduotuvės savaitės pasiūlymais su kortele.“
Justas su žmona per savaitę maistui išleidžia apie 50-55 eurus, o prieš infliacijos šoką bendra suma siekdavo apie 35 eurus.
„Kiekvieną savaitgalį su žmonos paruoštu sąrašu važiuoju į parduotuvę, krepšelis visuomet panašus: kelios pakuotės skirtingų mėsų, pieno produktai – sūriai, varškė, pienas, jogurtas, įvairios daržovės ir vaisiai, kažkiek konservuotų produktų, makaronų, ryžių ir pan.
Nežiūriu, kiek kainuoja atskiri produktai, bet visas krepšelis iki infliacijos šuolio kainuodavo apie 35 eurus, o dabar 50-55. Dar neskaičiuojant to, kokių kitų ilgo naudojimo prekių reikia, tada galima dar kokius 25-30 eurų pridėti“, – pasakoja Justas.
Be to, jis palygino ir šuns maisto kainas: „12 kg šuns maisto pakuotė prieš porą metų kainavo 38-40 eurų, šį savaitgalį mokėjau 53 eurus.“
Vilnietė Mingailė sako, kad jos trijų asmenų šeima per savaitę maisto produktams išleidžia apie 80-90 eurų, kai prieš metus suma siekė apie 50-60 eurų.
„Galiu lengvai palyginti, nes maisto produktus užsisakinėjame iš vienos internetinės parduotuvės, todėl puikiai matau, kiek kas savaitę išleidžiu maisto produktams.
Krepšelis beveik nepakito ir perku tuos pačius produktus: pieną, varškę, jogurtų, sūrelių, kelių rūšių sūrių, vištienos, jautienos faršo, batono, įvairių vaisių ir daržovių. Rečiau į krepšelį įkrenta kava, mineralinis vanduo, kruopos ir makaronai, konservuoti produktai.
Matau, kad per metus kainos drastiškai pakilo – stengiuosi viską pirkti tik su akcijomis, bet vis tiek išleidžiu apie trečdalį daugiau nei prieš metus“, – dalijasi moteris.
Motiejus kas savaitę lankosi vieno prekybos tinklo parduotuvėje ir perka tuos pačius produktus 4 asmenų šeimai.
„Jau labai ilgai maistą perku kas savaitę toje pačioje parduotuvėje, kartais apsilankau ir kitose, bet ten prekių krepšelis daugmaž stabilus. Maistą perku 4 asmenų šeimai, niekas praktiškai nesikeitė, bet iki visų infliacijų ir brangimų stabiliai apsipirkimui išeidavo apie 90-100 eurų, o dabar gi, sakyčiau, vidurkis arčiau 140 eurų“, – skaičiuoja vyras.
Kaip sutaupyti, perkant maistą?
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė, ekonomistė Jūratė Cvilikienė dalijasi instituto atliktu būtinųjų išlaidų tyrimu, kuris skaičiuoja, kiek išlaidų tenka Vilniuje gyvenančiai keturių asmenų šeimai, kuri augina du nepilnamečius vaikus bei gyvena nuosavame būste. Paskutiniai skaičiavimai buvo atlikti 2021 metais.
„Darant prielaidą, kad abu suaugę žmonės uždirba vidutinį šalies atlyginimą, gauna vaiko pinigus, jų būtinosios išlaidos maistu, būsto išlaikymui ir visuomeniniam transportui sudarė apie 30 proc. pajamų. Be jokios abejonės, praėjusiais metais kylant tiek maisto, tiek būsto išlaikymo kainoms, šis santykis keitėsi. Tikėtina, kad dabar būtinosios išlaidos gali siekti ir iki pusės gaunamų pajamų. Tiesa, pastaruoju metu keitėsi ir NPD, toliau kyla atlyginimai, tačiau ne taip greitai, kaip maisto kainos“, – komentuoja ji.
Anot jos, remiantis įvairiais statistikos šaltiniais, galima teigti, kad vidutiniškai Lietuvos gyventojai maistui skiria apie 20-30 proc. savo pajamų. Finansų ekspertės teigimu, idealiu atveju šeima per mėnesį maistui turėtų skirti iki 20 proc. pajamų.
„Akivaizdu, kad šios išlaidos didelės, jos sudaro didžiausią būtinųjų išlaidų dalį biudžete, tad visiems verta vis atsiminti, kad maisto planavimas, mūsų pasirinkimai subalansuoti valgymą namuose ir viešojo maitinimo įstaigose, gebėjimas panaudoti turimą maistą prieš perkant naują – tikrai padeda kontroliuoti šias išlaidas.
Sudarant meniu, verta daugiau įtraukti sezoninių produktų, šaldyti maisto atsargas šiltuoju sezonu, ieškoti patrauklesnių pasiūlymų. Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad daugiausiai išmetame greitai gendančius maisto produktus, tad svarbu jų per daug nepirkti, atkreipti dėmesį į galiojimo terminus ir įsivertinti, ar tikrai galėsime visą maistą suvartoti per tą laiką“, – patarimais dalijasi J. Cvilikienė.
Perkamoji galia toliau mažėja
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad gyventojų perkamoji galia toliau mažėja.
„Infliacija Lietuvoje iki šiol yra dviženklė ir paskutinį mėnesį siekė apie 17 proc., o atlyginimai tikrai nekyla tokiu pat greičiu. Gera žinia, kad atotrūkis tarp atlyginimų ir infliacijos augimo krenta – perkamosios galios mažėjimas taip pat lėtėja. Tačiau nepuoselėčiau didelių lūkesčių, kad šiemet gyventojų perkamoji galia didės“, – komentuoja jis.
Ekonomistas išskyrė kelis aspektus. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į infliacijos duomenis Lietuvoje ir euro zonoje.
„Statistika aiškiai rodo, kad kova su infliacija tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje mėnesio infliacija pastaruosius du mėnesius buvo stabili – 0,6 proc. Tai reiškia, kad drastiško infliacijos sulėtėjimo nėra. Taigi euro zonoje ir Lietuvoje infliacija šiemet dar užsilaikys. Manau, kad nerealu tikėtis, kad atlyginimai pradėtų augti sparčiau nei kainos“, – dėsto A. Izgorodinas.
Be kita ko, anot jo, palūkanų augimas itin spaudžia Lietuvos verslo finansus, jis daro prielaidą, kad įmonių skolinimosi kaina toliau kils, palūkanos didės, todėl tai ir toliau spaus Lietuvos įmones.
„Manau, kad tai bus pagrindinis momentas, kuris neleis įmonėms taip stipriai kelti atlyginimų, kaip kyla kainos“, – svarsto pašnekovas ir priduria, kad mažmeninė prekybos apimtys Lietuvoje krenta.
Lietuvos banko duomenimis, maisto produktų kainų lygis mūsų šalyje reikšmingai priartėjo prie ES kainų lygio. Dar 2020 m. maisto produktų kainų lygis Lietuvoje siekė apie 85 proc., o praėjusių metų pabaigoje – jau 97,5 proc. ES vidurkio.
„Būčiau atsargus dėl tokių ekspertinių pareiškimų. Nesakau, kad taip nėra, bet problema – antiinfliacinės priemonės. Skirtingos Europos šalys pernai taikė įvairias antiinfliacines priemones. Vienos valstybės fokusavosi į vartotojų gynimą, kitos – šaldydavo energetikos kainas įmonėms, dar vienos mažino mokesčius, pvz., maisto kainas Lenkija. Šios priemonės, kurios nebuvo derinamos su EK ir buvo taikomos skirtingai, iš dalies šiek tiek iškraipo ir maisto kainų dinamiką bei faktines maisto kainas.
Nepamirškime, kad Lietuvoje tik 30 proc. elektros gaminame Lietuvoje, o kitą dalį importuojame. Kadangi pernai turėjome labai aukštas elektros ir dujų kainas, todėl energetikos šokas aukštyn paveikė ir maisto kainas“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
„Pripažindami, kad maisto kainos pasiekė ES vidurkį, turime aiškiai atskirti to priežastis: ar įmonės kelia kainas, nes nori iš to pasipelnyti, ar dėl to, kad jų kaštai auga. Visgi, manau, kad įmonės kainas kelia, nes jų kaštai yra pakilę“, – prideda jis.
Lietuvos bankas aiškina, kad palyginti didelė paklausa ir gyventojų perkamoji galia sudarė palankias sąlygas įmonėms perkeli kaštų padidėjimą į kainas. Tačiau ekonomistas su tuo nesutinka.
„Nesutikčiau, kad gyventojų perkamoji galia buvo gera, nes jau praeitų metų keletą paskutinių mėnesių turėjome bendrą mažmeninės prekybos kritimą ir maisto produktų prekybos kritimą, kas rodo, kad dėl kylančių palūkanų ir kainų žmonės tikrai ribojo ne pirmo būtinumo maisto prekių vartojimą, ir perkamoji galia tikrai nukrito. Nepaisant kylančių atlyginimų, kainos pakilo gerokai daugiau. Nereikia pamiršti ir pakilusių palūkanų, nes žmonės turi skirti daugiau pinigų paskolų aptarnavimui“, – dėsto A. Izgorodinas.
Ar maisto kainos kris?
Anot jo, tolesnė maisto kainų raida priklausys nuo kelių aplinkybių. Pašnekovas mato nemažai rizikų, kalbėdamas apie antrąjį šių metų pusmetį.
„Rinkose naftos kaina mažėja, nukrito ir dujų bei trąšų kainos – visa tai teigiamai veiks maisto kainas, kai kuriuose segmentuose maisto kainos gali nukristi.
Mano prognozė, kad maisto kainos pirmą šių metų ketvirtį nežymiai sumažės, antrą ketvirtį išliks panašios tendencijos, bet yra daug rizikų kainoms kilti aukštyn, bet ir leistis žemyn. Jeigu dėl kylančių palūkanų į euro zoną ir JAV ateis didesnė, nei šiuo metu tikimasi, recesija, tada automatiškai sumažės įvairių žaliavų kainos.
Tačiau yra rizika kainoms kilti aukštyn – Kinija, jei ji pademonstruos spartų ekonomikos augimo tempą, tai gali užkelti naftos ir dujų kainą, todėl gali kilti ir maisto kainos“, – apibendrino ekonomistas.
