Atėjus grilinimo sezonui, neretas iškylautojas į pagalbą pasitelkia visuose prekybos centruose parduodamą degųjį skystį, padedantį greičiau įkurti ugnį. Taip padarė ir vilnietis Dovydas, tačiau vaikinui tai vos nesibaigė tragedija. „Noriu perspėti visus, kad nelaimė tyko mažiausiai tikėtinoje vietoje. Mes net nebuvome girdėję, kad tai apskritai gali nutikti“, – pradeda pasakojimą Dovydo mergina, mačiusi kraupų reginį iš arti.
Popietė nežadėjo nieko blogo, kol nepasigirdo sprogimo garsas
Prašilus orams savaitgalio popietę Dovydas su mergina Monika ir mama bei seserimi nutarė nuvykti į gamtą pasikepti šašlykų. Tam vilniečiai pasirinko populiarią poilsiavietę Vilniuje Žirmūnų papludimyje, kur išstatytos bendro naudojimo šašlykinės. Kol Monika su Dovydo mama ir seserimi šnekučiavosi prie stalo, Dovydas nuėjo kurti ugnies savo atsivežtoje šašlykinėje, mat bendrosios buvo užimtos kitų poilsiautojų. Čia netrukus turėjo čirškėti atsivežti šašlykai. Dovydas į šašlykinę įpylė degaus skysčio, o kai laužas jau buvo užkurtas – užsuko skystį kaip įprasta ir buteliuką dar laikė rankoje.
„Staiga išgirdau garsų pokšt. Garsas buvo tikrai didelis, prilygstantis fejerverko šovimui. Atsisukau, Dovydas stovėjo susiėmęs už akies, jau aimanavo iš skausmo, pamačiau bėgant kraują ir supratau, kad ką tik nutiko kažkas labai negero. Dovydas tepasakė, kad degiojo skysčio buteliuko kamštelis vos užsuktas kažkodėl šovė tiesiai į akį“, – atsimena Monika.
Vėliau, kaip pasakoja mergina, viskas jau vyko akimirksniu – iškviesta greitoji, o kol laukė jos, buvo itin baisus laikas, mat Dovydas mėgindamas pramerkti akį joje matė tik tamsą, o pats akies obuolys ėmė akimirksniu raudonuoti. Kilo baimė, jog tai negrįžtamai paveikė regėjimą.
Galėjo baigtis apakimu
Ligoninėje Dovydui buvo daroma galvos rentgenograma, mat būta tokio smūgio, dėl kurio galėjo skilti kaukolė. Laimei, kaukolės pažeidimo pavyko išvengti, tačiau akis pažeista ne juokais – vaikinas dviem dienoms paguldytas į ligoninę, atlikti reikalingi patikrinimai, o rega, nors jau nebebuvo nulinė kaip iškart po pažeidimo, visgi ir nepriminė vaizdo dar iki nelaimės.
„Jau nuvykęs į ligoninę apžiūros metu savo regėjimą ta akimi galėjau vertinti 3–4 balais iš 10. Kalbėjome su gydytoju, kad regėjimas palaipsniui turėtų atsigauti, bet prireiks laiko. Gydytojas sakė, kad šiuo atveju man ši nelaimė galėjo baigtis tragedija – visišku apakimu, tai jau ir tie 3–4 balai buvo dovana man, nors anksčiau mačiau dešimtukui. Norisi perspėti žmones, kad nelaimė tyko visai čia pat ir reikia maksimalaus atsargumo ne tik su pačia ugnimi, bet ir su viskuo, kas apie ją. Žinojau, kad degaus skysčio negalima laikyti karštoje vietoje ilgesnį laiką, tačiau kad sprogimas gali įvykti tiesiog kuriant laužą – man buvo naujiena. Nežinau, gal to laiko prie laužo užteko tam, kad skystis sušiltų ir buteliuke slėgis pasikeistų. Atrodo, šimtąjį kartą tas pats veiksmas, taip pat laužą kūriau. Nežinau, kas šįkart buvo kitaip. Dabar jau belieka spėlioti, bet tik žinau, kad degaus skysčio daugiau gyvenime neimsiu į rankas ir, jei atvirai, nepatariu ir kitiems“ , – pasakoja Dovydas, kurio rega po keleto savaičių, laimei, jau vertinama 8 balais iš 10 su viltimi, kad dar po kurio laiko grįš į lygį, buvusį iki nelaimės.
Degiojo skysčio pavojai: gali užtekti ilgesnio pabuvimo įkaitusiame automobilio salone
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Kasnauskaitė pasakoja, jog degusis skystis – denatūruoto etanolio tirpalas – ne tik labai degus skystis, bet ir degūs jo garai. Degiuosius skysčius privaloma laikyti toliau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos arba kitų degimo paviršių:
„Draudžiama šalia net rūkyti, kadangi mišinys labai degus, jo garai su oru gali sudaryti sprogų mišinį. Be to, degant degiajam mišiniui gali susidaryti toksiškos anglies monoksido dujos, tad galima apsinuodyti“. Aukštos temperatūros veikiama pakuotė su skysčiu gali įkaisti, suintensyvėjus garų išsiskyrimui, dėl susidariusio viršslėgio indas, kuriame jis supiltas, gali būti pažeistas, nes pliūpsnio temperatūra ≥13°C, o savaiminio užsidegimo temperatūra virš 363 °C.
Degiajam skysčiui vėliau sprogti gali pakakti to, jog karštą dieną ilgesniam laikui palikote šį buteliuką automobilyje:
„Sakykime, atvykote prie ežero, pasistatėte automobilį, nuėjote statyti palapinę, krovėte malkas ir paskui nuėjote atsinešti iš automobilio salono to buteliuko. Viskas, jau jis yra įkaitęs. Tada ar bandant jį atsukti, ar pan. įvykti sprogimas. Lygiai kaip limonadas – jei supurtysite butelį ir bandysite jį atsukti, kamštelis irgi gali šauti, nes butelyje susidaro slėgis. Tik šiuo atveju tai yra ne gaivusis gėrimas, o degusis skystis. Ir jei pavyzdžiui tuo metu rūkysite ar būsite šalia šašlykinės – tas debesis, skysčio purslai ir srovė gali užsidegti momentiškai. <…> Tada dažniausiai, kiek mes esame matę užsidega ne tik debesėlis tas, bet ir žmogaus drabužiai, veidas – antakiai, ūsai, plaukai ir t.t. Tada prasideda bėgimas su tais degančiais drabužiais. Žmonės bėga ir taip dar labiau nukenčia“, – degiojo skysčio pavojus vardija M. Kasnauskaitė ir primena tokiu atveju jokiu būdu nebėgti, o griūti ir voliotis ant žemės.
Užsidegus degiajam skysčiui, jį rekomenduojama gesinti smėliu, priešgaisriniu nedegiu audiniu, putų, miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, smulkiai išpurslinta vandens srove. Negalima gesinti vandeniu iš kibiro ar vandens čiurkšle.
Žmonių neatsargumas pribloškia
Pašnekovės teigimu, žmonių neatsargumas su ugnimi kartais išties stebina – pasitaiko atvejų, kuomet vienkartinės kepsninės iškart po naudojimo išmetamos į greta pasitaikiusį konteinerį, šis po kiek laiko užsidega, o kartu neretai įsiliepsnoja ir šalia buvę automobiliai ar pan.
„Nepatikėsite, bet pelenus iš krosnies ar tos pačios šašlykinės žmonės susipila į plastikinį maišelį ir pasideda į savo bagažinę ir vežasi kažkur išmesti arba meta tiesiai į konteinerį. Sako, kad pelenai jau atvėso, bet kaip jie atvėso, jei tu prieš valandą ar dvi kepei? Žarijos gali būti kaitrios 8 val. Ir ilgiau. Tokiu atveju klausiu, ar išdrįstumėte į tuos pelenus įkišti ranką. Girdžiu atsakymą, kad ne. Tai, jei negali patikrinti – nesakyk tuomet, kad jos atvėsę. Tokias žarijas reikia užpilti vandeniu, nepalikti žarijų rusenančių“.
Artėjant kepsnių kepimo sezonui ugniagesiai gelbėtojai, siekdami sustiprinti gaisrų prevenciją, informuoja, kad gyventojai privalo vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti. Šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Neretai ugniagesiai gelbėtojai, atvykę gesinti gaisro, nustato, kad pastatas nedega, o dūmai rūksta iš terasose, balkonuose ar net ant pastato stogo ar balkono krašto kūrenamos šašlykinės ar kepsninės.
Vadovaujantis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, tai daryti draudžiama, nebent gamintojo naudojimo instrukcijoje numatyta kitaip. Siekiant saugiai kūrenti laužą, būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 30 m atstumą nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama, o smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
