Prieš Rusijos karinę vadovybę sukilęs „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas savo samdiniams įsakė išvykti iš Rostovo prie Dono. Savo pareiškime J.Prigožinas teigė norintis išvengti „rusiško kraujo“ praliejimo. Pranešama, kad J.Prigožinas išvyksta į Baltarusiją ir kaltinimai jam bei jo samdiniams bus panaikinti. Kremlius negalėjo atsakyti į klausimą, kokią poziciją J.Prigožinas užims Baltarusijoje ir ką jis ten veiks.
Ką apie neramumus Rusijoje sako Baltieji rūmai?
09:52
JAV prezidentas Joe Bidenas iki šiol įvykių Rusijoje nekomentavo.
Baltieji rūmai anksčiau šeštadienį pranešė, kad prezidentą J.Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris visą dieną informuoja vyresnieji nacionalinio saugumo patarėjai.
Taip pat buvo pranešta, kad J.Bidenas konsultavosi su aukščiausio rango patarėjais, taip pat kalbėjosi su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.
Vėliau JAV žiniasklaida pranešė, kad jis atidėjo suplanuotą kelionę į Kemp Deividą, kad galėtų dalyvauti vaizdo pasitarime su aukščiausio rango patarėjais saugumo klausimais.
Taip pat buvo pranešta, kad Jungtinio štabų vadų komiteto generolas Markas A.Milley atšaukė oficialią kelionę stebėti padėties Rusijoje.
Kas laukia „Wagner“ kovotojų?
09:52
Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės majoras Mike’as Lyonsas sako, kad kyla daugybė klausimų, kokia ateitis laukia „Wagner“ kovotojų po jų trumpalaikio maišto.
„Jie yra nepriklausoma kovinė grupuotė. Jiems buvo duodamas geresnis maistas, jie kitaip rengėsi“, – CNN sakė Mike’as Lyonsas.
Anot majoro, „Wagner“ samdiniai yra lojalūs ne šaliai, ne misijai, o vienam žmogui – Jevgenijui Prigožinui.
„Galbūt kai kurie atsiskirs. Galbūt kai kurie nuspręs dezertyruoti ir teikti informaciją Ukrainai. Turime daug klausimų, į kuriuos dabar nėra atsakymų“, – teigė į atsargą išėjęs majoras.
L.Kasčiūnas: esant poreikiui griežtesnę sienų apsaugą įvestume per vieną–dvi valandas
08:57
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl Rusijoje kilusių neramumų šeštadienį Lietuvos institucijos buvo pasiruošusios stiprinti sienų kontrolę, tačiau, pasak jo, neišaugus migracijos iš Rusijos bangai bei šioje šalyje pasikeitus situacijai to daryti neprireikė.
Pasak L.Kasčiūno, esant poreikiui sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų.
„Mes jau irgi vakar esame pasiruošę visus reikalingus dokumentus, jeigu būtų pasirodę bent daugiau kažkokios bangos migrantų iš Rusijos, mes būtume staigiai pritaikę (sugriežtintą sienų apsaugą – BNS). Bet matome, kad ta situacija sąlyginai deeskalavosi, nematėme vakar jokių ženklų, kad daugėtų bėgančių iš Rusijos ar Kaliningrado srities“, – LRT radijui sekmadienį sakė L.Kasčiūnas.
„Jeigu reikės dar griežtesnių ribojimų, mes tikrai be problemų tą per valandą ar dvi padarysime“, – pridūrė jis.
Ką iki šiol žinome apie J.Prigožino ir A.Lukašenkos sudarytą sandorį?
08:52
Po visą dieną trukusių derybų Jevgenijus Prigožinas sutiko deeskaluoti padėtį iki nakties, rašo BBC.
Šeštadienį derybas su J.Prigožinu vedė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – artimas V.Putino sąjungininkas.
Pagal susitarimą J.Prigožinui buvo leista išvykti į Baltarusiją, o Kremlius pareiškė, kad panaikins visus jam pateiktus kaltinimus.
Derybos vyko V.Putinui sutikus, pranešė A.Lukašenkos spaudos tarnyba.
Pagal susitarimą Kremlius sutiko nutraukti baudžiamąjį persekiojimą prieš „Wagner” grupės vadovą, taip pat suteikė „Wagner” kovotojams saugumo garantijas.
Kas dar buvo pasiūlyta J.Prigožinui ir samdiniams, kol kas neaišku.
Rusija nuo invazijos pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija atakoms prieš Ukrainą vykdyti, faktiškai panaikindama Baltarusijos suverenitetą.
Bet kokie ženklai, rodantys, kad V.Putino valdžia silpnėja, kėlė grėsmę A.Lukašenkos režimui Minske, kuris yra labai priklausomas nuo Maskvos.
Analitikai: Kremlius susiduria su „labai nestabilia“ situacija
08:29
Jevgenijaus Prigožino maištas galbūt ir išblėso, tačiau, pasak Vašingtone įsikūrusio analitinio Karo tyrimų instituto (ISW), Kremlius dabar susiduria su „labai nestabilia“ situacija.
Nepavykęs maištas ir „trumpalaikė pataisa“ – akivaizdžios paliaubos su „Wagner“ grupe – greičiausiai „smarkiai pakenks“ V.Putino vyriausybei ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje, rašo ISW analitikai.
„Sukilimas atskleidė Rusijos saugumo pajėgų silpnumą ir pademonstravo V.Putino nesugebėjimą laiku panaudoti savo pajėgų vidaus grėsmei atremti bei dar labiau sumenkino jo jėgos monopolį“, – teigė jie.
Analitikai: A.Lukašenkos susitarimas yra trumpalaikis, o ne stabilus sprendimas
08:15
Po birželio 23 d. įvykusio trumpo „Wagner“ grupės sukilimo Jevgenijus Prigožinas susitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka ir susitarė dėl sandorio, pagal kurį jis išvengs baudžiamųjų kaltinimų, o samdomi kariai turės pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.
Karo tyrimų institutas (ISW) savo birželio 24 d. ataskaitoje teigė, kad šis susitarimas yra trumpalaikis sprendimas, kuris „atskleidė rimtas Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos silpnąsias vietas“.
„Prielaidos, kad J.Prigožino maištas, Kremliaus atsakas ir A.Lukašenkos tarpininkavimas buvo surežisuoti Kremliaus, yra absurdiškos“, – rašė ISW.
„Wagner“ žygis taip pat parodė Rusijos karinio rezervo, kuris beveik visas yra skirtas kovai Ukrainoje, degradaciją, taip pat pavojus, kylančius pasikliaujant nepatyrusiais šauktiniais ginant Rusijos sienas“, – pridūrė ISW.
Rusija dabar susiduria su dideliu nestabilumu, o A.Lukašenkos sudarytas susitarimas neišsprendžia problemos esmės, t. y., kad esama didelių vidaus saugumo trūkumų, „greičiausiai dėl netikėtumo ir didelių nuostolių Ukrainoje poveikio“.
Šaltinis: 15min.lt
