Slenkančiu grafiku dirbantys asmenys nustemba sužinoję, kad per šventines dienas ir savaitgaliais ligos išmoka nemokama. „Sodros“ atstovė sutinka, kad galiojanti tvarka tam tikrais atvejais gali būti nepalanki, tačiau paaiškino, kaip tokiais atvejais su nedarbingais darbuotojais atsiskaitoma.
Paprastai dirba savaitgaliais
Pardavėja-konsultante viename didžiųjų šalies prekybos centrų dirbančios vilnietės Gabijos darbo (pamainų) grafikas vis keičiasi, yra slenkantis. Pavyzdžiui, vieną savaitę ji pagal sudarytą grafiką dirba 40 val., kitą savaitę – 35 val., trečią – 45 val.
Kadangi darbo dienomis turi eiti į paskaitas, Gabija neretai pasiprašo dirbti savaitgaliais.
Mergina tvirtina visada maniusi, kad, nepaisant to, ar dirbs savaitgalio, ar darbo dieną, ligos išmoka bus skiriama už konkrečią dieną. Kaip galiausiai paaiškėjo, situacija yra kiek kitokia.
„Susirgau ketvirtadienį ir pasiėmiau nedarbingumo lapelį imtinai iki sekmadienio. Pirmas dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį, kurias paprastai apmoka darbdavys, turėjau laisvadienius, todėl pinigų iš darbdavio negavau. Šeštadienį ir sekmadienį turėjau dirbti.
Vis dėlto paaiškėjo, kad už abi savaitgalio dienas, kurias turėjau dirbti, ligos išmokos kaip ir negausiu. Taip mane informavo „Sodra“. Galbūt ir mokesčių tokiu atveju galiu nemokėti, nes dirbu tik savaitgaliais?“ – svarstė mergina.
„Sodra“: išmoka skiriama už darbo dienas pagal kalendorių
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič aiškinimu, ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingiems ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
„Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas“, – pažymi ji.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, M. Kozič akcentavimu, moka darbdavys. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.
„Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.
Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis–penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis–trečiadienis“, – komentuoja M. Kozič.
„Sodros“ atstovė atkreipia dėmesį, kad ligos išmokos yra skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai.
Darbdaviai informuoja „Sodrą“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, darbuotojo draudžiamąsias pajamas, nedraudiminius laikotarpius bei pateikia informaciją, reikalingą ligos išmokai skirti, pavyzdžiui, ar asmuo dėl laikinojo nedarbingumo prarado darbo pajamas.
„Informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. Be to, duomenų apie darbuotojų darbo grafiką teikimas kiekvieną mėnesį būtų pernelyg didelė administracinė našta darbdaviams ir „Sodrai“, – pastebi M. Kozič.
Taigi, jeigu pagal darbo grafiką žmogus turėjo dirbti savaitgalį ar švenčių dienomis, už pirmas dvi ligos dienas, kurios sutampa su žmogaus darbo grafiku, moka darbdavys. „Sodra“ ligos išmoką moka tik už kalendorines darbo dienas, taikant penkių darbo dienų savaitę (nepriklausomai nuo individualaus žmogaus darbo grafiko).
Sutinka, kad tvarka gali būti nepalanki
Paklausta apie konkretų atvejį, kai darbuotoja pasijautė likusi nuskriausta, M. Kozič sako, kad šiuo atveju darbdavys galėtų sumokėti už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, dažniausiai tai yra susitarimo reikalas.
„Visgi tikėtina, kad galiojanti tvarka kai kuriais individualiais atvejais gali būti nepalanki konkrečiam žmogui“, – pastebi „Sodros“ atstovė.
Vis dėlto, jei ligos išmoka būtų mokama ne pagal 5 darbo dienų savaitę, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas, o už darbo laiką pagal asmens darbo grafiką, anot jos, kai kuriais atvejais toks variantas būtų dar nenaudingesnis žmogui, ypač tuo atveju, kai nedarbingumo laikotarpis nesutaptų su to asmens darbo grafiku ir ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
„Pavyzdžiui, asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“. Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam nebūtų mokama“, – dėsto M. Kozič.
Šaltinis: lrt.lt
