Vilnietė slaugytoja negali pamiršti paauglio žodžių ligoninėje: palietė širdį

Neretai vaikams buvimas ligoninėje kaip reikiant prailgsta, o ilgas dienas temdo baimė, nerimas ir skausmas.

Ar įmanoma padėti mažiesiems pacientams pasijusti geriau gydymo įstaigoje, „Sveikatos DNR“ kalbamės su VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Lidija Pranskuviene ir „Raudonos nosys“ aktore, gydytoja-kloune Juste Liaugaude.

Moka prieiti prie vaikų

Justė sako, kad ligoninėje tarp vaikų dirba jau daugiau nei dešimt metų. Ji prisimena, kad pradžia buvo pakankamai sunki, nes klounams kildavo nemažai klausimų, kaip elgtis su vaikais, o ir medikai, savo ruožtu, kartais pasipiktikdavo, ką veiks klounai ligoninėje, kurioje privalomas susikaupimas ir rimtis.

Laidos viešnia sako, kad per ilgus metus, kasdien dirbadama su mažaisiais pacientais, jau žino, kaip prie jų prieiti. Ji atvira – kartais mažieji pacientai klounų labai laukia, o kartais didesni vaikai, pavyzdžiui, paaugliai, nenori dėmesio ir bendrystės.

Sujaudino paauglio žodžiai 

Ji pasidalijo ir atveju, kurio negali pamiršti iki šiol: „Atėjau tada pas paauglį į palatą ir buvau išvaryta. Ir kaip tai yra gerai! Pagalvokite, bent vieną žmogų, prisikaupus pykčio, baimės ir nerimo, gali imti ir išvaryti.

Seselės neišvarysi, valytojos, gydytojos – irgi. Net tėvams nelabai gali ką pasakyti. Tu uždarai duris, o jie pasiekia tikslą. Ir tame reikia įžiūrėti naudą pacientui.“