Vytautas Landsbergis mano, kad giliu sovietmečiu dirbę žinomi žmonės galėtų suvesti sąskaitas su sąžine, atlikti išpažintį. Bėda, kad tokių žmonių jau beveik nelikę. Tačiau pats Landsbergis juk dar gyvas ir guvaus proto. Kur jūsų išpažintis, patriarche?
Apie sąžinę ir išpažintis Landsbergis prabilo paprašytas įvertinti, ar reikia įamžinti Justino Marcinkevičiaus atminimą.
Anot konservatorių patriarcho, gūdžiais sovietiniais laikais daugeliui kultūros žmonių tekdavo „padirbėti ciesoriui”, kad gautų galimybę padirbėti ir Dievui. Kam ir kiek dirbta, reikėtų moksliškai patyrinėti. „Ir, žinoma, visur galėtų būti sąžinė tų žmonių, kurie tada buvo. Bet jų beveik neliko. Jie savo išpažinčių, gilių, tikrų išpažinčių net nėra parašę, deja”, – svarstė Landsbergis.
Tokiais atvejais reikėtų ne apgailestauti, o pradėti nuo savęs. Ar Landsbergis gyveno ir dirbo sovietmečiu? Ar buvo kultūros žmogus? Ar jo karjera klostėsi sėkmingai? Atsakymas į visus tris klausimus yra „taip”. Tai kas stabdo? Patriarchui derėtų pirmam atlikti išpažintį, papasakoti, kaip pavyko sėkmingai prisitaikyti prie laikmečio, gal tada ir kiti pasektų jo pėdomis.
