„Pagalvojau, jei sūnų aprėks trečią kartą, mano vaikui bus šakės“, – taip kaimynui apšaukus autistišką sūnų Aistį, reagavo jo mama Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Po konflikto su kaimynu ji iškvietė policiją, tačiau liko nusivylusi tiek pareigūnų, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų reakcija.
Policijos atstovo teigimu, pareigūnams atvykus, niekas pretenzijų neturėjo, o vaikas nebuvo sužalotas. Kaip pastebėjo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, šeimoje pažeidimų neužfiksuota ir tarnyba apgailestauja, jei dėl apsilankymo šeima pasijuto nepatogiai.
Aisčio mama pasakojo, kad iki šiol nesklandumų su kaimynais nėra buvę – konfliktas kilo į laiptinę atsikrausčius naujiems kaimynams.
„Pirmą kartą gyvenime esu kam nors iškvietusi policiją. (…) Vadinasi, jau buvo reikalas tai daryti. Aš gyvenu šiame name nuo gimimo, kaimynai visada buvo nuostabūs, čia užaugome, mūsų tėvai čia įsigijo butus, visi vieni kitus pažinojome, kartu augome, niekada problemų neturėjome“, – LRT.lt sakė V. Antanavičiūtė-Meškauskienė.
Pasak jos, į lauką išėjusį sūnų du kartus apšaukė kaimynas. V. Antanavičiūtės-Meškauskienės teigimu, kaimynas pyko, kad Aistis vartojo keiksmažodžius, tačiau, sakė ji, tai autistiškiems žmonėms būdinga.
„Aistis absoliučiai neagresyvus, jis nemoka pykti. (…) Eidamas pro šalį, kaimynas ant sūnaus pradėjo rėkti, jis įsivaizduoja, neva Aistis jo vaiką įžeidinėja, nors Aistis nebendrauja su žmonėmis – jis eina glostyti kačių ar šunų, bet žmonės jo nedomina“, – kalbėjo Aisčio mama.
„Jie pavertė tai niekalu“
Ji pabrėžė, kad sūnus nepaprastai jautrus balso pakėlimui ir prisimena kiekvieną tokį atvejį – būna, pavyzdžiui, mamai primena, kad ji jį „barė“ 2019 metų vasario 17 dieną.
„O kaimynas taip Aistį aprėkė, kad visas namas skambėjo. (…) Pagalvojau, jei jį aprėks trečią kartą, mano vaikui bus šakės. Sūnus gali savaitei užsidaryti ir neišlįsti iš vonios, o tai labai rimta problema, tai mums labai baisu“, – dalijosi V. Antanavičiūtė-Meškauskienė.
Berniuko mama iškvietė policiją, tačiau apgailestavo dėl pareigūnų požiūrio. Pasak jos, atvykę pareigūnai stebėjosi, kodėl, „jei vaikas serga autizmu, leidžiate jį į lauką“.
„Mes gal 10 metų kartu su „Lietaus vaikais“ per visus kanalus sakome, kad autizmas – ne liga, kad tai raidos sutrikimas. (…) Policija nesupranta, ką reiškia apšaukti autistišką vaiką. (…)
Jie neturi žalio supratimo, kas yra autizmas, kad apšaukti autistišką vaiką nėra tas pats, kas apšaukti paprastą vaiką. Tai kosminė problema, o jiems atrodo, kad tai – niekalas, jie pavertė tai niekalu“, – tvirtino V. Antanavičiūtė-Meškauskienė.
„Atrodo, tavo vaiką nuskriaudžia, o tu lieki kaltas“
Berniuko mama taip pat nusivylė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų reakcija. Praėjus kuriam laikui po pareigūnų apsilankymo, namuose apsilankė tarnybos specialistai.
V. Antanavičiūtė-Meškauskienė stebėjosi, kad atvykę darbuotojai liepė prikelti miegantį sūnų ir klausinėjo jo, ar jis žinantis, kas yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
„Kaip ir dauguma autistiškų vaikų, Aistis turi problemų su miegu. Jei jis užmiega, mes leidžiame miegoti tiek, kiek jis nori, ypač kai atostogos. Būna, jis visą naktį gali vaikščioti negalėdamas užmigti“, – pasakojo berniuko mama.
Ji prisimena, kad prikeltas sūnus buvo suirzęs ir pyko, nejaukiai jautėsi prie svetimų žmonių.
„Darbuotojos nežiūri į mus – jos žiūri į popierius, rašo kažkokį raštą ir viskas. (…) Namai – Aisčio tvirtovė, o staiga ateina svetimi žmonės ir klausia, ar jis žino, kas yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Klausti tokio klausimo ką tik iš kieto miego pakelto autistiško vaiko…“ – apgailestavo V. Antanavičiūtė-Meškauskienė.
„Toks jausmas, kad tavo vaiką nuskriaudė, o tu dar kaltas lieki, iš tavęs juokiasi visi“, – pridūrė berniuko mama.
Policija: pretenzijų nebuvo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas LRT.lt patvirtino, kad policija sulaukė tokio iškvietimo.
„Atvykus pareigūnams ir pabendravus su abiem konflikto pusėmis, niekas jokių pretenzijų neturėjo, jokių sužalojimų nebuvo, pasiūlyta esant poreikiui kreiptis per portalą epolicija.lt, tačiau jokių pareiškimų negauta“, – portalui LRT.lt sakė T. Bražėnas ir pridūrė, kad plačiau įvykio aplinkybių komentuoti negali.
Pasiteiravus, ar už tai, kad kaimynas apšaukė vaiką, gali grėsti kokia nors atsakomybė, policijos atstovas teigė, kad atsakomybė priklauso nuo konkrečių nustatytų įvykio aplinkybių.
„Tik įvertinę visą turimą informaciją pareigūnai gali priimti konkrečius sprendimus dėl atsakomybės“, – komentavo T. Bražėnas.
Matomas susidomėjimas, bet žinių dar trūksta
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė atkreipė dėmesį, kad pastaruosius kelerius metus asociacija pastebi tendenciją, jog įvairios institucijos pradėjo itin domėtis autizmo tema.
Pasak L. Sasnauskienės, asociacija sulaukia pasiūlymų bendradarbiauti ir plačiau dalintis šeimų patirtimis. Visgi, pridūrė asociacijos pirmininkė, nors švietimo srityje dirbantys pedagogai turi nemažai žinių, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams žinių apie autizmą trūksta.
„Pastaruosius keletą metų dirbame su kultūros srities darbuotojais, bibliotekomis, muziejais, įvairiais kultūros festivaliais. Taip pat organizuojame mokymus ir sveikatos srities darbuotojams, padedame supažindinti, ką svarbu žinoti apie autizmo spektro sutrikimą, kaip aptarnauti tokį klientą, kad patirtis būtų kuo sėkmingesnė abiem pusėms“, – LRT.lt pasakojo L. Sasnauskienė.
Anot jos, labai svarbu suprasti ir tai, kad su vienu autistišku vaiku ar suaugusiuoju turėta patirtis gali visiškai skirtis su kitu žmogumi.
„Ypač svarbu, kad ir pačios šeimos supažindintų įvairių įstaigų darbuotojus su vaiko ypatumais, nestotų į priešpriešą, sulaukusios galbūt netinkamos replikos apie vaiko elgesį“, – ragino asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė.
Šeimos sulaukia neigiamų nuostatų
L. Sasnauskienė prisiminė, kad jos sūnui autizmas buvo nustatytas 2008 metais – tuomet žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios vos kelių šeimų istorijos. Tačiau „Lietaus vaikų“ pirmininkė džiaugėsi, kad šeimos vis drąsiau dalijasi savo patirtimis, sunkumais ir pasiekimais.
„Taip supažindiname visuomenę ir siekiame keisti visuomenės požiūrį į psichosocialinę negalią bei griauti mitus apie autizmą. Nors visuomenė tikrai tampa atviresnė, tenka apgailestauti, kad vis dar yra labai daug neigiamų nuostatų, komentarų ar replikų.
Dar stipriai jaučiamas visuomenės požiūris, kad „mes už įtrauktį, tačiau tik ne mano vaiko klasėje ar šalia manęs kaimynystėje“. Grupinio gyvenimo namų neįgaliesiems kūrimasis bendruomenėse ir žiniasklaidoje nuskambėję aktyvūs kaimynų pasipriešinimai, netgi teisminės situacijos, skundų rašymas įvairioms institucijoms labai stipriai atspindi šias neigiamas nuostatas“, – pastebėjo L. Sasnauskienė.
Ji pridūrė, kad pasitaiko ir konfliktų. Pavyzdžiui, vardijo asociacijos pirmininkė, kai kurie autistiški vaikai dėl sensorinių dirgiklių ir emocinės iškrovos gali sakyti įvairius garsus ar šūkauti ir būti triukšmingi, o dėl to kyla konfliktinių situacijų.
„Iš bendruomenės narių tikrai esame sulaukę baimių ir pasidalijimų, kad kyla konfliktų su kaimynais, grasinama iškviesti policiją ar Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Esame sulaukę ir pagalbos prašymų.
Šioje situacijoje labai svarbus abiejų šalių bendradarbiavimas, vaiko situacijos ir elgesio ypatumų pristatymas. Dažnai žmonių baimės gimsta iš nežinojimo, kodėl tas vaikas taip keistai elgiasi“, – kalbėjo L. Sasnauskienė.
Vaiko teisės: šeimoje lankomasi po gauto pranešimo
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius komentare LRT.lt pažymėjo, kad tarnybos darbuotojai į šeimas vyksta po gauto pranešimo – jei išnagrinėjus gautą pranešimą matoma, kad vaikas tinkamai prižiūrimas, nenustatyta šeimos rizikos veiksnių, specialistai baigia pranešimo nagrinėjimą.
„Atvykę į šeimos namus, visada elgiamės pagarbiai, paaiškiname atvykimo priežastį, suteikiame visą reikiamą informaciją. Dažniausiai susiduriame su itin jautriomis situacijomis, kai tenka padėti vaikui, tai pareikalauja profesionalumo ir empatijos“, – raštu perduotame komentare sakė G. Batulevičius.
Pasak jo, tarnybos specialistai itin dėmesingi, kai bendrauja su labiau pažeidžiamu vaiku, pavyzdžiui, mažamečiu, galimai nukentėjusiu nuo smurto ar, kaip minimoje situacijoje, vaiku su negalia.
„Vaiko teisių gynėjai nuolat gilina žinias ir mokosi išklausyti įvairaus amžiaus, raidos ar negalią turinčio vaiko nuomonę. Esant poreikiui, išklausant vaiko su negalia nuomonę, dalyvauja psichologas“, – tvirtino skyriaus vedėjas.
„Apgailestaujame, jeigu dėl vaiko teisių gynėjų apsilankymo minima šeima pasijuto nepatogiai ar liko neaiškumų dėl galimybės gauti pagalbą“, – pridūrė G. Batulevičius.
Tarnybos atstovo teigimu, vaikai su negalia vis dar yra didesnės rizikos grupėje patirti smurtą: „Svarbu suprasti, kodėl smurtinis elgesys negalios kontekste kyla ir kas nutinka šeimoje, artimoje aplinkoje, kieme, mokykloje, joje atsiradus vaikui su negalia, kaip pasikeičia, pavyzdžiui, šeimos gyvenimas, kokios grėsmės kyla vaikui dėl tėvų nuovargio, jiems laiku negavus pagalbos.“
