Per atsitiktinį pokalbį mažametis seneliui prasitarė, kad nuogas tėvas miega su juo vienoje lovoje ir galimai tenkina lytinę aistrą. Tačiau berniuko pasakojimu netiki nei ekspertai, nei prokurorai, tėvas kaltę neigia, o darželinuko artimieji gyvena košmare.
Adui (visų šios šeimos narių vardai pakeisti, redakcijai žinomi, bet neskelbiami dėl vaiko saugumo) tada dar net nebuvo suėję penkeri metai. Dabar – jau šešeri, tačiau jis vis dar kalba neaiškiai ir nerišliais sakiniais.
Ado tėvai jau buvo išsiskyrę, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bet, pagal teismo numatytą tvarką, kai kurias dienas ir savaitgalius berniukas leisdavo su kitame mieste gyvenančiu tėvu.
„Kartą netikėtai Adas pradėjo pasakoti, kad tėtis su juo miega nuogas ir savo „pelę“, kaip berniukas vadina vyrišką lytinį organą, kiša jam į burną ir ausis, net apsiusioja.
Šie žodžiai mums buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Supratome, kad vaikas nemeluoja, nes klausinėjo labai konkrečių dalykų“, – istoriją atskleidęs vienas berniuko artimųjų prašė išsaugoti visišką anonimiškumą, todėl straipsnyje nebus nurodomi jo giminystės ryšiai su vaiku.
Abu mažamečio tėvai ir seneliai iš motinos pusės – žinomi medikai, tad ši drama įvyko ne kur nors Lietuvos užkampyje galą su galu vos suduriančioje ir alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje.
Ado motina Daiva ir jos tėvai Raminta bei Saulius bergždžiai ieško teisingumo ir galimybės užtikrinti berniuko saugumą, nors abejonės, kad vaikas sakė tiesą, vis dar nepašalintos.
Tačiau kitų įrodymų, išskyrus Ado žodžius, nėra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvados nepalankios berniuką apginti bandantiems motinai ir seneliams, nors nepriklausoma ekspertė buvo kitokios nuomonės.
Ryšį su vaiku radusiai specialistei berniukas neverbaline kalba – žiaukčiodamas ir spjaudydamasis – net parodė, ką su juo galimai išdarinėjo tėvas. Dabar tokios ekspertizės Lietuvoje jau neįmanoma atlikti, o visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti net nepasiekę teismo.
Dėl vaiko saugumo išgyvenančios šeimos niekas negirdi, nes vienintelis tvirtas jos argumentas – nepriklausomos ekspertės išvados – irgi nevertinamas rimtai.
Aiškinosi dėl pietų miego
Ado tėvai Daiva ir Laimonas po kelerių santuokos metų skirtingais keliais pasuko 2019-ųjų spalį, o tų pačių metų pabaigoje prasidėjo skyrybų procesas, trukęs iki 2022 m. pradžios.
Skyrybos nebuvo sklandžios, sutuoktiniai kaltino vienas kitą, ypač ginčijosi dėl vaiko globos, bet galiausiai bendravimo su sūnumi tvarka lyg ir nusistovėjo – kai kuriuos savaitgalius ir dalį atostogų berniukas leisdavo su tėvu, nors nuolat gyveno su motina.
Nors buvę sutuoktiniai gyvena ir dirba skirtinguose miestuose, Laimonas sutartu laiku specialiai atvykdavo pasiimti sūnaus.
Problemų dėl to iš pradžių tarsi ir nebuvo, kol vaiko klausimai staiga atvėrė baisių įtarimų bedugnę.
Pernai baigiantis gegužei Ado močiutė rengėsi išvykti į kelionę. Per 100 kilometrų iki oro uosto auštant Ramintą turėjo nuvežti jos vyras Saulius.
Adas tada kaipsyk viešėjo pas senelius, mat jo motina dirbo naktinėje pamainoje.
Raminta buvo išvykusi pas kirpėją, o senelis aiškino Adui, kad anksti ryte abu važiuos išlydėti močiutės.
Adas paklausė: „O kai grįšime, man reikės miegoti pietų miego?“ „Reikės – kaip visada, nes ir naktį būsi mažai miegojęs“, – atsakė senelis.
„O tu su manimi miegosi?“ – kitą klausimą uždavė anūkas. „Pabūsiu drauge, bet jei norėsi, šalia ir prigulsiu“, – atsakė senelis. „O tu būsi su pižama?“ – nerimo vaikas.
Šis klausimas Saulių nustebino, tad pasiteiravo, kodėl Adui tai rūpi. Berniukas prasitarė: „Kai būnu pas tėtį, jis miega nuogas ir mane apsiusioja.“
Saulius pokalbį suskubo įrašinėti. Įraše irgi girdėti, kaip berniukas patvirtina, kad tėtis bando jį apsiusioti, o savo „pelę“ kiša jam į burną, ausis, nosį.
Įrašą Saulius nusiuntė dukteriai Daivai, ši sutrikusi paskambino vaiko teisių apsaugos specialistei, kuri patarė ir pačiai motinai pamėginti išklausinėti sūnų. Daiva tai ir bandė padaryti, abu pokalbius įrašinėjo.
Nors Adas bandydavo nukreipti kalbą kitur, vis dėlto patvirtino, kad „tėtis siusioja jam į burną ir bando susprogdinti“.
Ir patvirtindavo, ir neigdavo
Ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo iš pradžių pradėtas Kaune, bet paskui perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Apklausti liudytojai, kurie negalėjo pasakyti nieko daugiau, išskyrus tai, ką pasakojo vaikas, o tėvas, žinoma, gynėsi nuo įtarimų ir teigė, kad ši istorija – buvusios žmonos ir jos tėvų kerštas po skyrybų.
Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją Adas pasakė, kad nesutinka pasakoti apie tėtį, bet atsakydamas į klausimus galiausiai vis tiek patvirtino, kad „tėtė su juo miega visai be pižamos, jį apsiusioja ir kišą „pelę“ į burną“.
Tačiau jau kitoje pokalbio dalyje pats viską ir paneigė, mat „pavargo ir nieko nebežino“.
Per ikiteisminį tyrimą apklausiama Ado motina Daiva pabrėžė, kad vaikas yra uždaro būdo, pasakoti ir kalbėtis ne itin mėgsta. O pamatyti tokių dalykų internete sūnus irgi negalėjo, mat juo dar nesinaudoja.
Atsisakė būti apklausiamos
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo ir globos namų „Užuovėja“, kuriuose veikia vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras, išvada.
Joje teigiama: „Nors vertinimo metu neiškilo konkrečių situacijų, kurios leistų kelti prielaidą apie patirtą seksualinį smurtą, vaiko emocinės reakcijos kalbantis lytiškumo tema bei suvokimas apie apklausas šios prielaidos atmesti neleidžia.“
Tada buvo nutarta atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. „Tačiau ekspertės net nebandė užmegzti su vaiku ryšio. Pirmą dieną Adas išėjo mažiau nei po valandos, o antrą dieną – vos po pusvalandžio“, – teigė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Ekspertės konstatavo, kad „Ado žinios lytiškumo tema atitinka jo amžių bei menką gyvenimišką patirtį ir yra itin skurdžios.
Jis vis dar tokio amžiaus, kai negali suprasti seksualinės prievartos esmės, todėl susidūręs su tokiu elgesiu, ypač artimo ir jam reikšmingo žmogaus, negalėtų jam pasipriešinti.
Tačiau nagrinėjamoje byloje Adas negali būti liudytojas, kitaip tariant – negalėjo ir negali duoti parodymų dėl jam būdingų kalbinių ypatumų (jam vis dar sunku kurti laisvą pasakojimą, nuosekliai ir detaliai atpasakoti konkretaus įvykio siužetą iš asmeninės patirties), patiriamo tiesioginio ar netiesioginio mamos poveikio bei užsitęsusių konfliktiškų tėvų ir kitų jam reikšmingų asmenų tarpusavio santykių situacijos“.
Be to, ekspertės pabrėžė, kad „dar iki parodymų davimo tiriamasis jau keletą kartų buvo apklausiamas jam reikšmingų suaugusiųjų.
Toks kartotinis, tendencingas klausinėjimas psichologiniu požiūriu vertinamas kaip tiesioginio ir netiesioginio poveikio darymas, kuriam tiriamasis dėl jam būdingų individualių ypatumų yra itin pažeidžiamas“.
„Vaikas, nujausdamas, kad seneliams ar motinai tėtis nepatinka, žinoma, gali pasakyti, kad tėtis blogas. Tačiau Adas jau buvo prabilęs ir apie tokias detales, kad tėčio „pelė“ – kaip šautuvas, kurį tėtis deda jam ant galvos, kad tėtis vemia per tą pelę, kad šaukia „a-a-a-a-a-a“.
Prašėme teismo eksperčių paaiškinti, kodėl jos padarė tokias išvadas, bet gavome atsakymą, kad tokią apklausą, kurioje dalyvautų vaiko mama, jos laikytų vienos iš pusių konsultavimu“, – sakė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Remdamasi daugiausia šia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize prokurorė Laima Mažeikienė ikiteisminį tyrimą nutraukė ir pabrėžė, kad nenustatyta ir Ado motinos Daivos tyčios melagingai įskųsti ar pranešti apie nebūtą nusikaltimą.
Prokurorui kilo abejonių
Gavę šią nutartį Ado artimieji kreipėsi į kvalifikuotus teisės psichologijos specialistus, kurie suabejojo VTPT specialisčių išvadomis, mat išsamiai neaprašyta tyrimo procedūra, nenurodytos konkrečios įvertinimo metodikos, o tai kelia klausimų, ar surinkti duomenys yra patikimi. Juolab kad dalis medžiagos ekspertizės akte net nėra išsamiai išanalizuota.
„Dėl naudojamų metodų specifikos negalima atmesti galimybės, kad tyrimo išvados galėjo būti paveiktos subjektyviu tyrėjų įsitikinimu, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl jų objektyvumo“, – tvirtinama išvadoje.
Adui buvo atlikta ir nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizė, kurios rezultatai buvo kitokie nei gautieji VTPT.
Todėl po berniuko motinos skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus tuometis vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius jį tenkino ir tyrimą atnaujino, kad būtų pašalintos visos abejonės.
Per pokalbius atsivėrė
O daugiausia tokių abejonių, kad tėvas tikrai galėjo su mažamečiu sūnumi atlikti neleistinus seksualinius veiksmus, pasėjo Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialistės daktarės Astos Dervinytės-Bongarzoni išvada.
Kvalifikuota vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė su Adu buvo susitikusi tris kartus. Per antrą klinikinio tyrimo sesiją A.Dervinytė-Bongarzoni užmezgė artimą ryšį su berniuku ir jis nemažai atsivėrė.
Ekspertė savo išvadoje rašo: „Paklaustas, ar daug turi paslapčių, Adas atsako, kad turi daug.
Paklaustas, ką gi reiškia paslaptis, atsako, kad „paslaptis reiškia, kad negalima niekam sakyti, net tetai“, ir ima muistytis, įnirtingai stumdyti mašinytę, traukti nuo jos ratus.
Paklaustas, „ar tu kam nors pasakei?“, atsako: „nu, aišku, aš niekam nesakiau.“ Palietus temą apie tėtį, berniukas susijaudina, ima kalbėti greitai, protarpiais nebesuprantamai, sakydamas „tėtis yra blogas“. Paklaustas, kodėl, sako: „tėtė sakė, kad tu esi durnas, Adai. Aišku, čia melagystė. Teismui net aišku, kad yra blogas.“
Paklaustas, „tai ką jis padarė?“, sako, jog „negaliu pasakot, neprisimenu…“, „tokią paslaptį sakyt visiems…“ Vėl klausiamas, tai ką jis padarė?“, sako, jog „mušė mamytę… senelis ją gynė… mamytė mane apsikabino, pasiguodė manimi.“ Paklaustas, „o tau ką darė?“, sako: „Jis siusiojo į burną… aš išspjoviau… viau (žiaukčioja). Buvo neskanu.“
Per trečią sesiją Adas ekspertei papasakojo, kad su tėčiu žaidžia vorų arba šunų žaidimą, kai tėvas būna didelis voras, o vaikas – mažas, kai tėvas būna didelis šuo, o sūnus – mažas.
„Ką daro didelis voras?“ – paklausė ekspertė. „Visur grabalioja“, – atsakė mažametis, bet netrukus paprašė keisti temą.
„Dar kartą pasiteiravus „tai kokios tos tavo paslaptys?“, berniukas atsistoja arti manęs (ekspertės), žiūri į akis ir sako: „Pati didžiausia paslaptis, kad tėtis siusioja man į burną.“
Pasisuka, pasilenkia, nusispjauna ir patyli. „O pati mažiausia, kad mes žaidžiame šunis su tėte“, – išvadoje pokalbį su vaiku aprašė A.Dervinytė-Bongarzoni.
Prokurorui kilo abejonių
Gavę šią nutartį Ado artimieji kreipėsi į kvalifikuotus teisės psichologijos specialistus, kurie suabejojo VTPT specialisčių išvadomis, mat išsamiai neaprašyta tyrimo procedūra, nenurodytos konkrečios įvertinimo metodikos, o tai kelia klausimų, ar surinkti duomenys yra patikimi. Juolab kad dalis medžiagos ekspertizės akte net nėra išsamiai išanalizuota.
„Dėl naudojamų metodų specifikos negalima atmesti galimybės, kad tyrimo išvados galėjo būti paveiktos subjektyviu tyrėjų įsitikinimu, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl jų objektyvumo“, – tvirtinama išvadoje.
Adui buvo atlikta ir nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizė, kurios rezultatai buvo kitokie nei gautieji VTPT.
Todėl po berniuko motinos skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus tuometis vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius jį tenkino ir tyrimą atnaujino, kad būtų pašalintos visos abejonės.
Per pokalbius atsivėrė
O daugiausia tokių abejonių, kad tėvas tikrai galėjo su mažamečiu sūnumi atlikti neleistinus seksualinius veiksmus, pasėjo Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialistės daktarės Astos Dervinytės-Bongarzoni išvada.
Kvalifikuota vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė su Adu buvo susitikusi tris kartus. Per antrą klinikinio tyrimo sesiją A.Dervinytė-Bongarzoni užmezgė artimą ryšį su berniuku ir jis nemažai atsivėrė.
Ekspertė savo išvadoje rašo: „Paklaustas, ar daug turi paslapčių, Adas atsako, kad turi daug.
Paklaustas, ką gi reiškia paslaptis, atsako, kad „paslaptis reiškia, kad negalima niekam sakyti, net tetai“, ir ima muistytis, įnirtingai stumdyti mašinytę, traukti nuo jos ratus.
Paklaustas, „ar tu kam nors pasakei?“, atsako: „nu, aišku, aš niekam nesakiau.“ Palietus temą apie tėtį, berniukas susijaudina, ima kalbėti greitai, protarpiais nebesuprantamai, sakydamas „tėtis yra blogas“. Paklaustas, kodėl, sako: „tėtė sakė, kad tu esi durnas, Adai. Aišku, čia melagystė. Teismui net aišku, kad yra blogas.“
Paklaustas, „tai ką jis padarė?“, sako, jog „negaliu pasakot, neprisimenu…“, „tokią paslaptį sakyt visiems…“ Vėl klausiamas, tai ką jis padarė?“, sako, jog „mušė mamytę… senelis ją gynė… mamytė mane apsikabino, pasiguodė manimi.“ Paklaustas, „o tau ką darė?“, sako: „Jis siusiojo į burną… aš išspjoviau… viau (žiaukčioja). Buvo neskanu.“
Per trečią sesiją Adas ekspertei papasakojo, kad su tėčiu žaidžia vorų arba šunų žaidimą, kai tėvas būna didelis voras, o vaikas – mažas, kai tėvas būna didelis šuo, o sūnus – mažas.
„Ką daro didelis voras?“ – paklausė ekspertė. „Visur grabalioja“, – atsakė mažametis, bet netrukus paprašė keisti temą.
„Dar kartą pasiteiravus „tai kokios tos tavo paslaptys?“, berniukas atsistoja arti manęs (ekspertės), žiūri į akis ir sako: „Pati didžiausia paslaptis, kad tėtis siusioja man į burną.“
Pasisuka, pasilenkia, nusispjauna ir patyli. „O pati mažiausia, kad mes žaidžiame šunis su tėte“, – išvadoje pokalbį su vaiku aprašė A.Dervinytė-Bongarzoni.
