Vietoje paskirto gydymo – medikės skundai darbo krūviu ir staigi sesers mirtis. Uostamiestyje gydytos artimosios netekęs Anicetas vis dar kenčia netekties skausmą ir dėsto nuostabą keliančius faktus: artimieji, sunerimę dėl ligoninėje maždaug porą savaičių gydytos pacientės sveikatos būklės, prašė medikės paskirti moteriai papildomų tyrimų, tačiau, panašu, sužinojo tik tiek, kad gydytoja tam neturi laiko. Jau kitą parą pacientės gyvybė užgeso dėl gana lengvai išgydomos, bet, kaip spėjama, smarkiai pažengusios ir laiku nepastebėtos šlapimo takų infekcijos komplikacijų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Anicetas gedi prieš daugiau nei mėnesį mirusios sesers.
Vyro sesuo Irena į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą dėl pablogėjusios psichinės būklės buvo paguldyta liepos 10 d., o jau liepos 26 d. Anicetas sulaukė žinios, kad jo 59 metų amžiaus sesuo mirė ligoninės reanimacijoje.
Tuo metu, kai sesuo pateko į gydytojų rankas, Anicetas buvo atvykęs į Lietuvą ir lankė uostamiestyje gydomą pacientę. Likus nedaug laiko iki netikėtos Irenos mirties, moters sveikatos būklė ėmė kelti nerimą.
„Kaip dabar atsimenu tą trumpą pokalbį su sese. Mes atvykome į ligoninę su mano kita sese Lina. Atvykome dieną prieš jos (Irenos – LRT.lt) mirtį. Mūsų sesuo normaliai bendravo. Psichiniai pacientai kartais nesugeba bendrauti normaliai, bet ji galėjo kalbėti, sakė, kad jos savijauta yra bloga. Sakė: „Esu kaip girta.“ Taip, ji atrodė labai išbalusi. Nepaprastai išbalusi. Paprašė, kad atneštume vandens. Mes nupirkome butelį vandens. Ji turbūt buvo dehidratavusi“, – apie prastą sesers sveikatos būklę LRT GIRDI pasakojo Anicetas.
Vyras ir antroji jo sesuo nusprendė kreiptis į skyriaus, kuriame buvo gydoma serganti jų sesuo, vedėją ir paprašyti, kad pacientei būtų skirti papildomi tyrimai, susiję su jos fizine sveikata, tačiau sulaukė netikėtos medikės reakcijos.
„Ji pasivedė mus į koridoriaus kampelį ir pasakė: „Turiu dvi minutes.“ Aš jai sakiau, kad man sesės tiesiog gaila, nes ji atrodo blogai ir gal reikėtų patikrinti jos sveikatą, užsiminiau apie išbalimą. Bet vedėja pradėjo skųstis, kaip ji neturi laiko, kaip neturi specialistų, užsiminė apie pabėgusią iš skyriaus rezidentę. Buvo tikrai nemalonus pokalbis“, – prisimena Anicetas.
Anot pašnekovo, gydytoja pagalbos seseriai ieškojusiems artimiesiems tiesiog pareiškė, kad esą specialistų skyriuje taip stinga, kad ji nė neturi laiko prisėsti prie kompiuterio ir išrašyti siuntimų.
Gydytoja, kaip teigia artimieji, pokalbio metu taip pat kelis kartus pabrėžė, kad tuometė pacientės Irenos sveikatos būklė buvo „tipinė jos diagnozės ligoniams ir Irenos skundai nėra svarbūs“.
Medikai „pražiūrėjo“ ligą, nes trūksta pajėgų?
Liepos 26-ąją vyras su kita seserimi ir vėl grįžo į ligoninę, atnešė papildomų daiktų negaluojančiai seseriai, tačiau skyriuje giminaitės nerado, o iš slaugytojos išgirdo, kad moteris išvežta patikrinimui.
Šią žinią pacientės artimieji priėmė kaip teigiamą ženklą.
„Mes pamanėme, kad galbūt sureagavo sistema ir vedėja išrašė kažkokius siuntimus ir nusiuntė sesę tinkamai įvertinti fizinę jos būklę. Manėme, kad sistema pasirūpins. Bet, deja, tos pačios dienos vakare pradėjo eiti skambučiai, kad iš tiesų mūsų sesuo buvo išvežta į reanimaciją su greitąja. Ji nualpo, pasirodė kraujas. Po to sekė dar pora skambučių ir trečias skambutis buvo dėl to, kad ji reanimacijoje mirė“, – apie netikėtą sesers likimą pasakojo pašnekovas.
Netrukus mirusiosios kūną ištyrę ekspertai nustatė, kad Aniceto sesers gyvybė užgeso dėl šlapimo takų infekcijos sukeltų komplikacijų.
Ši žinia nustebino artimuosius, kurie kelia klausimą, kaip galėjo nutikti, kad ligoninėje gydomas pacientas mirė dėl dažniausiai nesudėtingai diagnozuojamos ir vaistais nesunkiai išgydomos ligos.
Neatmetama, kad Ireną Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale gydę medikai laiku neaptiko prasidėjusios ligos ir leido jai vystytis tol, kol ši taip paveikė pacientės organizmą, kad šis pasidavė kovoje.
„Tokie dalykai yra diagnozuojami gana dažnai. Diagnozavimas, kiek suprantu, gali būti labai paprastas – šlapimo ir kraujo tyrimas. Tada – antibiotikai. Žmogus mirė dėl išsikerojusios infekcijos, kuri nebuvo diagnozuota, kas žino, dvi savaites, 10 dienų. Ta infekcijos progresija, manau, užima gana ilgą laiką“, – dabar svarsto sesers netekęs Anicetas.
Ligoninė skundą liepė tobulinti, antraip – į jį nereaguos
Po Irenos mirties šeima nesulaukė jokių išsamesnių ligoninės atstovų paaiškinimų apie tai, kas nutiko moters gydymo metu, kodėl liga taip pažengė ir komplikavosi, kad net pasiglemžė pusamžės moters gyvybę.
Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus artimieji nusprendė į ligoninę kreiptis savo iniciatyva ir parengė skundą, kuriame išsamiai išdėstė įvykius iki pacientės mirties bei paprašė sudaryti komisiją, kuri ištirtų šį konkretų atvejį ir galimai aplaidžiai dirbę ligoninės darbuotojai būtų nubausti, o velionės artimiesiems būtų atlyginta žala.
„Tai su sese Lina darome dėl to, kad tokia nelaimė neatsitiktų kitiems. Jeigu tas įvyko vienam žmogui – mūsų sesei, deja, tai mes manome, kad ten yra sisteminių problemų. <…> Tų pavyzdžių turbūt yra labai nemažai, kai žmonės nesulaukia paprasčiausios priežiūros, bet sveikatos sistema labai gražiai išvysto jų portalus. Jeigu paskaitysite būtent to Klaipėdos ligoninės skyriaus viziją, misiją, kaip jie diagnozuoja ligas, kompiuterinės tomografijos ir pan. Bet iš tiesų tai yra kaip šou, kad kažką gražaus parodytų. Bet tai, kas darosi skyriuose, palatose – visiškai kita situacija“, – sakė Anicetas ir pridūrė norintis, kad jo sesers mirtis neišnyktų be pėdsakų, o atkreiptų dėmesį į sveikatos sistemos trūkumus.
Vis dėlto ligoninės atsakymas nustebino šaltumu ir biurokratiškumu. Jame išdėstyta, kad pateiktas skundas tiesiog neatitinka numatytų reikalavimų, nes nepateikta skundą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija ir kitos galimybės identifikuoti skundą teikiančiojo asmenybę, o kai kurie dokumentai, kurių reikalaujama, turi būti patvirtinti ir notaro.
Atsakyme artimiesiems taip pat pastebėta, kad jeigu šie skundo trūkumai nebus pašalinti, skundas nebus nagrinėjamas.
Skundą žmogus pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri pranešė skundą gavusi, tačiau konkretesnių atsakymų dar laukiama.
Ligoninė tvirtina, kad medikų stygiaus nejaučiama
LRT.lt kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę ir paprašė pateikti šios įstaigos įvykių versiją. Niekas iš ligoninės atstovų gyvai atsakyti į žurnalistų klausimus nesutiko ir juos pateikė raštu.
Iš lakoniškų atsakymų paaiškėjo, kad nors Irenos artimųjų skundas įstaigai ir neįtiko, tačiau istorija ligoninei žinoma ir dėl jos rugsėjo 6 d., kai Anicetas ir pateikė skundą, buvo pradėtas neplaninis Vidaus medicininio audito tyrimas.
Kol kas ligoninės atstovai teigė negalintys atsakyti į klausimus apie tai, kodėl ligoninėje medikų stebimas pacientas mirė dėl įprastai medikamentais išgydomos infekcijos, nes minėtas tyrimas dar nesibaigė.
Tiesa, nors sesers netekęs Anicetas pasakoja apie Psichiatrijos filialo medikės skundus apie medikų stygių ir pasiteisinimus, kad būtent dėl to ši nespėjanti išrašyti siuntimų, ligoninė tokius faktus neigia.
„Klausimas nėra susijęs su konkrečia situacija. Šiuo metu Respublikinei Klaipėdos ligoninėje sisteminio medikų trūkumo nėra“, – į klausimą, ar šiuo metu ligoninei stinga medikų, atsakė įstaigos atstovai.
Tvirtinama, kad su personalo trūkumo problema nesusiduriama ir būtent Psichiatrijos filiale. „Psichiatrijos filiale, kaip ir visoje ligoninėje, nėra sisteminio medikų trūkumo. Pasitaiko laikinų problemų dėl darbuotojų atostogų, nedarbingumo arba dėl natūralios darbuotojų kaitos. Tačiau šios problemos sprendžiamos įdarbinant medikus, reguliuojant pacientų srautus“, – tvirtina gydymo įstaiga.
Ligoninės Psichiatrijos filiale šiuo metu dirba 14 gydytojų psichiatrų ir 64 psichikos sveikatos slaugytojos.
Gyventojai ir institucijos pastabų ligoninei turėjo ir pernai
Žinia, Lietuvoje yra numatyta tvarka, kaip galima siekti, kad būtų atlyginta už medikų netinkamai suteiktas paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teigimu, jeigu pacientas mano, kad jam buvo suteikta nekokybiška paslauga ar kitaip pažeistos jo teisės, pirmiausia turi kreiptis į įstaigą, kurioje lankėsi ir kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos.
„Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad pateikti skundą galima ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai pacientas sužino, jog jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos“, – teigiama LRT.lt perduotame SAM komentare.
Gydymo įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos.
Jeigu gydymo įstaigos pateiktas atsakymas paciento netenkina arba gydymo įstaiga skundą nepagrįstai atsisako nagrinėti, skundą galima teikti priežiūros institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM.
Jeigu paciento sveikatai buvo padaryta žala, pacientas arba jo artimieji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos skelbiamoje ataskaitoje nurodoma, kad per 2022 m. pareiškėjai skundė 99 skirtingas asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Ataskaitoje matyti, kad praėjusiais metais dėl Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje suteiktų paslaugų buvo nagrinėti 4 pareiškimai. Praėjusiais metais komisija priėmė 2 teigiamus sprendimus dėl žalos atlyginimo šioje įstaigoje.
