Šildymo sezonas kaip ir kasmet iš gyventojų pareikalaus papildomų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. Tačiau svarbu žinoti, kad stabilizuojantis energijos išteklių kainoms ir siekiant užtikrinti piniginės socialinės paramos taiklumą, Seimas grąžino iki 2020-ųjų birželio galiojusią tvarką, kai skiriant šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Apie būsto šildymo išlaidų kompensacijas pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
– Kaip apskaičiuojama būsto šildymo išlaidų kompensacija?
S.Kulpina: Gyventojai turėtų žinoti, kad už būsto šildymą jie neturėtų išleisti daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jei išlaidos už normatyvinį būsto plotą viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų. Tai reiškia, kad iš pajamų šeimai reikia kiekvienam šeimos nariui atimti po 314 eurų, vienam gyvenančiam asmeniui – 471 eurą. Kompensacija skaičiuojama, jei nuo likusios sumos išleidžiama daugiau nei 10 proc. šildymo sąskaitoms apmokėti.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dirbantiems asmenims iš pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties, atskaičiuojama 20–40 proc. pajamų tam, kad žmonės būtų skatinami dirbti. Tokios šeimos taip pat, jei išleidžia daugiau nei 10 proc. savo pajamų, nepriklausomai nuo to, kiek augtų šildymo kainos, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 10 proc.
– Skiriant kompensacijas vėl bus vertinamas turtas. Kodėl grįžta prie šios tvarkos ir kaip turtas bus vertinamas?
S.Kulpina: Grįžtama prie turto vertinimo, kuris buvo nevertintas nuo 2020 m. birželio. Vertinamas tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek kilnojamas turtas, tiek finansinis. Bet tai nereiškia, kad jis vertinamas kiekvienas atskirai – vertinama viso turimo turto visuma ir apskaičiuojamas normatyvas.
Žmonės teiraujasi, už kiek jie gali turėti turto. Registrų centras kiekvienais metais sausio 1 d. apskaičiuoja NT normatyvinę vertę. Ji labai skirtinga didmiesčių atskiruose rajonuose, kaimuose, miesteliuose. Suprantama, kad Vilniaus centre NT brangesnis nei Akmenėje ar Kuršėnuose.
Pavyzdžiui, keturių asmenų Vilniuje gyvenančios šeimos bendrasis turto normatyvas sudėjus viską bendrai būtų apie 277 tūkst. eurų. Druskininkuose keturių asmenų šeima galėtų turėti turto už 189 tūkst. eurų, Šiauliuose – už 145 tūkst. eurų, Širvintose – už 103 tūkst. eurų, Akmenėje – už 40 tūkst. eurų.
Tas normatyvas lyginamas su faktiškai žmogaus turimu turtu. Jei jis neviršija išvardintos sumos, šeima turi teisę į būsto šildymo kompensaciją.
– Ar tikėtina, kad daugiau Širvintų gyventojų gaus kompensacijas nei Vilniaus?
S.Kulpina: Širvintų gyventojams skaičiuojant normatyvą jie įgis teisę į kompensaciją, jei jie turės turto už 103 tūkst. eurų. Kadangi Vilniuje turtas brangesnis, žmonės su didesne turto verte galės kreiptis dėl kompensacijos.
Gyventojai kaime gali būti, kad galės turėti turto už 20 tūkst. eurų – suprantama, kad namelis kaime kainuoja žymiai pigiau nei Vilniaus centre esantis butas.
– Kaip žinoti, ar žmonėms priklauso kompensacija?
S.Kulpina: Pats paprasčiausias būdas – kreiptis per socialinės paramos informacinę sistemą.
Preliminariai apskaičiuoti, ar kompensacija priklausytų, galima pasinaudojant būsto šildymo skaičiuokle. Ji yra „spis.lt“ informacinėje sistemoje, bet pakanka į „Google“ naršyklę įvesti „būsto šildymo kompensacijų skaičiuoklė“ ir pasiskaičiuoti.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai – preliminari skaičiuoklė. Kompensacijos dydis priklauso nuo kelių veiksnių: nuo išlaidų, šios priklauso nuo oro temperatūros, nuo tuomet esančios šildymo kainos. Šildymo kaina skirtingose savivaldybėse taip pat skiriasi.
– Kur ir kaip kreiptis dėl kompensacijos?
S.Kulpina: Yra du būdai: galima kreiptis tiesiogiai atvykus į savivaldybę, seniūniją, rajonų savivaldybėse dažniausiai žmonės kreipiasi kuo arčiau gyvenamosios vietos. Prašymą galima pateikti ir per „spis.lt“ – tik svarbu prie prašymo prikabinti visus dokumentus. Kitaip savivaldybės darbuotojai negalės išnagrinėti prašymo – žmogui bus pranešta, jog jis privalo papildyti informaciją.
Kreiptis galima nuo rugsėjo 1 d., bet pati kompensacija skaičiuojama, kai savivaldybė paskelbia šildymo sezoną.
– Kokius dokumentus žmonės turėtų pristatyti?
S.Kulpina: Jei kreipiamasi gyvai į savivaldybę, reikia turėti asmens tapatybės dokumentą, užpildyti prašymą, jei kreipiasi dirbantys asmenys – pažymą apie darbo užmokestį už paskutinius tris mėnesius iki kreipimosi, jei žmonės šildosi kitomis kuro rūšimis, turi būti dokumentas apie šildymo įrenginį – kiekvienas įrenginys skirtingas, skiriasi jų sąnaudos, pateikti rodmenis už suvartotą elektros energiją – kiekį ir tarifą.
– Jei šildosi malkomis, kietu kuru, ar reikia pateikti jų įsigijimo dokumentus?
S.Kulpina: Įstatymas to nenumato. Nustatytas normatyvas, pagal kurį apskaičiuojama, kiek reikia malkų, granulių, apšildyti normatyvinį būsto plotą. Tačiau savivaldybės, jei turi teisę pasižiūrėti, ar iš tikrųjų nėra piktnaudžiavimo atvejų. Būna atvejų, kai žmonės kietojo kuro net nepirko – tiesiog atėjo kompensacijos. Tokiu atveju savivaldybė gali paprašyti įsigijimo dokumentų.
– Ar jau daug gyventojų Vilniuje kreipėsi dėl kompensacijų?
I.Paberžienė: Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d. į Vilniaus miesto savivaldybę dėl įvairių socialinių išmokų kreipėsi 31 200 asmenų. Iš jų 24 tūkst. – dėl piniginės socialinės paramos: tai ir socialinė pašalpa, ir kompensacijos.
Lyginant su pernai, srautas šiek tiek mažesnis, tačiau kai pamatėme, ypač rugsėjo pirmomis dienomis, kad atėjo tūkstantis asmenų ir pateikė prašymus, supratome, jog žmonės rūpinasi savo klausimais iš anksto.
Vilnius siūlo kelis kreipimosi būdus. Be jau išvardintų, Vilnius turi autovedlį, kai žmogus gali bet kada iš namų užsisakyti paslaugą. Kreipimaisi su specialisto pagalba virsta prašymais. Dėl kompensacijų šiandien užregistruota apie 11 tūkst. prašymų.
Kadangi keitėsi tvarka ir atsirado nuostata dėl turto vertinimo, turime iššūkį: kiekvieną prašymą peržiūrint ir duomenis vertinant pagal registrus, kai kur tenka gyventojo prašyti papildomos informacijos ir tik tada priimti sprendimą.
Po pernai metų supratome viena: tam, kad sprendimas būtų priimtas greitai, svarbu prašymo kokybė – kad būtų pateikti visi dokumentai. Todėl šiais metais nuo rugsėjo pradžios daug dėmesio skyrėme gyventojų mokymui. Vilniaus miesto puslapyje sukurtas atskiras polapis, kur struktūruotai sudėta visa informacija tiek apie pačią kompensaciją, sąlygas, tiek apie naują nuostatą. Vilnius turi skaičiuoklę, kur asmenys gali įsivertinti, ar verta kreiptis. Sukūrėme atmintinę, kad žmonės suprastų, kas yra turto vertinimas.
S.Kulpina: Pastebime, kad jei iki turto vertinimo dėl kompensacijos kreipdavosi daugiau nei 60 proc. pensinio amžiaus, tai dabar – kiek daugiau nei 30 proc. Vadinasi, atėjo dirbančios šeimos.
– Ką patartumėt vilniečiams?
I.Paberžienė: Prašymus šildymo kompensacijoms galima teikti nuo rugsėjo, pati kompensacija skiriama iki šildymo sezono pabaigos. Prašymą galima pateikti nebūtinai spalį – galima ir vėliau: jei teisė į kompensaciją bus nustatyta, ji bus pritaikyta visam sezonui.
