Prancūzijos vaistų saugos agentūra paskelbė, kad nepataria gerti dalies vaistų, kurie įprastai vartojami nosies užgulimui ir peršalimo ligoms gydyti. Įspėjama, kad jie gali sukelti miokardo infarktą ir insultą.
Šią savaitę Prancūzijoje atnaujintas įspėjimas dėl peršalimui gydyti skirtų tablečių, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino molekulė, vartojimo.
Tai apima nemažą dalį šalyje parduodamų vaistų, kurių įsigyti galima ir Lietuvos vaistinėse.
Kaip lrytas.lt informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), veiklioji medžiaga pseudoefedrinas yra šiuose preparatuose: „Actifed“, „Daikol“, „Daleron“, „Digrin“, „Flusimex“, „Gripppex“, „lloxen“, „Opinasin“, „Tarafen“, „Tempier“, „Theraflu“, „Tonufen“ ir „Wipar“, kurie skirti gripo ar peršalimo simptomams lengvinti.
Tai nereceptiniai vaistai, tad gyventojai jų nusipirkti gali savo nuožiūra. Nors neginčijama, kad jie gali veiksmingai mažinti nosies užgulimą, tačiau įtariama, kad preparatai didina miokardo infarkto ir insulto riziką.
„Rizika yra labai maža, tačiau šie įvykiai gali pasireikšti nepriklausomai nuo gydymo dozės ir trukmės“, – pabrėžia Prancūzijos vaistų saugos agentūra.
Šalutinio poveikio atvejai – ypač reti, bet agentūra mano, kad rizika yra per didelė, lyginant su medikamentų teikiama nauda.
Tiesa, Prancūzijoje nėra sustabdyta prekyba pseudoefedrino molekulę savo sudėtyje turinčiais vaistais. Tą padaryti gali Europos vaistų agentūra (EVA), kuri šiuo metu tiria preparatų poveikį.
Kol kas prancūzų vaistininkai raginami neskatinti tokių vaistų pirkimo, nustoti juos reklamuoti.
VVKT atstovė Aistė Tautvydienė paaiškino, kad Lietuvoje neplanuojama savarankiškai peržiūrėti rekomendacijų, laukiama EVA išvadų.
„Šiuo metu vyksta Europinė procedūra, kurios metu svarstomas nepageidaujamo pseudoefedrino poveikio smegenims klausimas. Greitu laiku bus priimtas sprendimas, kuris galios visose Europos Sąjungos (ES) šalyse“, – lrytas.lt pateiktame komentare nurodė A.Tautvydienė.
Ji taip pat paaiškino, kad nereikia stebėtis, jog rekomendacijos įvairiose ES šalyse skiriasi.
„To paties vaisto informacinių dokumentų (preparato charakteristikų santraukos, pakuotės lapelio) informacija gali skirtis dėl skirtingoms šalies teikiamų registracijos bylų turinio skirtumų ir nacionalinės registracijos proceso ypatumų. Taip pat ir atskirose šalyse priimami reguliaciniai sprendimai gali skirtis“, – teigė VVKT atstovė.
