Neseniai vienoje sostinės parduotuvėje mačiau, kaip apsipirkinėja emigrantas ir netekau žado.
Tik įžengus į parduotuvę nugirdau rėkaujantį vyrą, kuris prie kasos šūkavo, gestais rodė savo nepasitenkinimą.
Kol susirinkau savo pirkinių krepšį ir priėjau prie kasų, jis vis dar buvo ten ir toliau koneveikė visas pardavėjas.
Jis rėkė, kad tik Lietuvoje tokios nesąmonės dedasi, užsienyje, kur jis gyvena, nieko panašaus nebūtų nutikę.
Emigrantas šaukė ant personalo, kad jis šiandien jau išleido 500 eurų pirkiniams ir jo kortelė veikė, o štai dabar jau nebeveikia.
Parduotuvės personalas atsiprašinėjo, kad jo kortelės bankas neaptarnauja. Ir bandė jam paaiškinti, kad galbūt jis išeikvojo savo kortelės dienos limitą. Siūlė susisiekti su banku ir išsiaiškinti, galbūt užsienio šalyje yra kokie apribojimai.
Vyriškį bandė raminti ir jo žmona su mažu vaikeliu. Kliuvo ir jai agresijos pliūpsnis.
Galiausiai nepatenkintas pirkėjas paklausė aplinkinių ir paskambino į savo užsienio banką išsiaiškinti savo problemos priežasties. Užuojauta jo darbuotojams, nes vyras ir jiems paleido angliškų, rusiškų ir lietuviškų keiksmažodžių krušą.
Iš tiesų tai stebint visą šią situaciją apėmė svetima gėda. Buvo gaila niekuo dėtų parduotuvės darbuotojų, gaila vyro žmonos ir vaiko. Ir buvo labai liūdna dėl mūsų tautiečių, kurie į gimtinę grįžę su storomis piniginėmis įsivaizduoja esantys visagaliai, todėl gali žeminti aplinkinius.
