Maisto kainos Lietuvoje išlieka aukštos, nors ir pavyko suvaldyti infliaciją, kuri šiandien šalyje siekia 3,7 proc. „Eurostat” duomenimis, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje pernai pakilo iki 99 proc. ES vidurkio, o šiuo metu net viršija ES vidurkį. Tad čia atvažiavę užsieniečiai jau nustemba, kaip brangiai perkame.
„Savaime suprantama, žmonės yra nepatenkinti, jog už maistą mokame jau kaip turtingieji vokiečiai ar prancūzai, tačiau tokių pat atlyginimų ar pensijų vis dar negauname”, – akcentavo europarlamentaras Bronis Ropė.
Energetika gerokai pigo, maistas – ne
Suvaldžius energijos krizę jis tikėjosi, jog maisto produktų kainos Lietuvoje kris, deja, taip neįvyko.
„Lietuva – vienintelė šalis bendrijoje, kur maistas brango daugiau nei 35 proc., o kai kurios prekės pabrango net dvigubai. Žmonėms vis sunkiau įpirkti maistą, jie vis aktyviau būriuojasi prie akcijinių, nukainotų, besibaigiančio galiojimo prekių.
Infliacijai mažėjant, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos vis dar išsilaiko aukštame lygyje – šių metų rugsėjį buvo 8,3 proc. aukštesnės, lyginant jas su pernai metų atitinkamu laikotarpiu. Negana to, nemaža dalis būtiniausių maisto produktų kainų išliko gerokai didesnės. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus pernai metų gruodį buvo brangesnis 17 proc., o šių metų rugsėjį – net 36,3 proc. Kiaušinių kaina rugsėjį buvo net 17,9 proc. didesnė, šokoladai ir desertai – 17,8 proc., vaisių ir daržovių sultys – net 24,9 proc. ar mėsa ir jos produktai – 6,6 proc.”, – vardino europarlamentaras.
ES leidžia, bet Vyriausybė nieko nedaro
Nesuvokdamas, kodėl net atpigus energijai, maisto kainos Lietuvoje nenukrito, jis oficialiais raštais kreipėsi į Lietuvos Konkurencijos tarybą.
„Raginau ją įvertinti, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai Lietuvoje nesudaro kartelinių susitarimų, kurie gali turėti įtakos aukštoms maisto produktų kainoms šalyje. Deja, tiek iš Konkurencijos tarybos, tiek iš Vyriausybės, kurios taip pat prašiau įvertinti maisto tiekimo grandinę ir galimas spragas joje, tesulaukiau šabloniškų atsakymų.
Maisto kainas galėtume atpiginti jau dabar, jei pradėtume taikyti PVM lengvatą maisto produktams. Europos Komisija priėmė teisėkūros aktus, kurie leidžia įvesti tokią mokestinę lengvatą būtiniausiems maisto produktams. Tad tam, kad maistas atpigtų, bereikia tik mūsų valdžios valios ir suvokimo, kaip sunku Lietuvos žmonėms išsiversti.
Šuo ir kariamas pripranta
Vyriausybės ir valstybinių rinkos priežiūros institucijų neveiklumą kritikuoja ir valdančiojoje opozicijoje esantys socialdemokratai.
Štai parlamentaras Eugenijus Sabutis pasigenda Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos judesių siekiant nustatyti, kas lemia, kad maisto prekių kainos parduotuvių lentynose „nemažėja nors tu ką”.
Didieji tinklai, E.Sabučio teigimu, tiesiog pratina gyventojus prie aukštų kainų, nes „šuo ir kariamas pripranta”.
„Jeigu prieš porą metų maisto krepšeliui išleisdavome 200 eurų, tai šiuo metu prekybos centre už tą patį krepšelį mokame jau 300 eurų. Tuo metu vidutinis europietis parduotuvėse išleidžia gerokai mažesnę pinigų sumą.
Pavyzdžiui, pieno produktai Lietuvoje jau kainuoja penktadaliu daugiau nei Skandinavijos šalyse”, – pažymi E.Sabutis Taip pat primindamas, kad mūsų šalies gyventojų pajamos gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, o dėl infliacijos realios pajamos sumažėjo dešimtadaliu.
Parlamentaras priežiūros institucijas vadina „bedantėmis”.
„Lietuvos bankas ir Konkurencijos tarnyba neturėtų būti tik pasyvūs stebėtojai šioje situacijoje, kai net bankų ekonomistai prisipažįsta neturintys paaiškinimo, kodėl Lietuvoje tokios maisto kainos”, – sako politikas, ragindamas įvertinti prekybos koncentraciją, monopolijas ir galimus kartelinius susitarimus maisto sektoriuje.
Parlamentaras primena, kokių veiksmų ėmėsi kitų šalių vyriausybės: Prancūzijos Vyriausybė pasiekė susitarimą su prekybininkais, leisiantį sumažinti būtiniausių maisto prekių kainas; Rumunijos valdžia ėmėsi maisto kainų įšaldymo; Jungtinės Karalystės premjeras pasiūlė įvesti būtiniausių maisto produktų kainų „lubas”; naikinami PVM mokesčiai būtiniausioms prekėms, prekybos centrai priverčiami susimažinti pelnus, prekybininkai kviečiami „ant kilimėlio” pasiaiškinti, stiprinama prekybininkų kontrolė.
Komentuoja buvęs Lietuvos banko valdybos narys Habil. dr. Vaidievutis Ipolitas GERALAVIČIUS:
Ar galima būtų sumažinti maisto kainas? Manau, kad galima. Pirmiausiai Konkurencijos taryba vieną kartą turėtų susidomėti, ar nėra kokių nors užkulisinių susitarimų. Galbūt yra, nes čia, Lietuvoje, yra mažai prekybos tinklų ir jie puikiai galėtų tarpusavyje susitarti. Aišku, aš negaliu tvirtinti, dabar yra toks madingas žodis „galimai”, bet praktika rodo, jog konkurencija yra konkurencija, bet ir kažkokie susitarimai, einantys šalia, gali daryti įtaką kainoms dar stipriau.
Pas mus oligopolizuota ne tik prekyba, bet ir maisto gamyba. Kiek Lietuvoje yra perdirbėjų? Pieno sektoriuje – trys ar keturi rimti perdirbėjai. Mėsos sektoriuje – trys ar keturi mėsos kombinatai rimti. Tai iš kur čia konkurencija bus? Čia nieko negalima padaryti, todėl kainos ir auga. Jokių stebuklų nėra ir viskas pakankamai aišku. Aš tik stebiuosi kitu dalyku. Lenkijoje viskas yra gerokai pigiau, bet kodėl ten neatsiranda kitų žaidėjų, kurie importuotų ir konkuruotų? Matyt, ten yra kažkokios kitos povandeninės srovės, kurių mes nežinome.
Ar maisto kainos sumažėtų sumažinus PVM? Taip, čia yra toks populiarus pasiūlymas. Iš tikrųjų daug kur taip yra. Bet turint galvoje mūsų sugebėjimus ir polinkį į oligopolizaciją, manau, kad visą tą PVM sumažėjimą susidėtų į kišenę prekybininkai. Jei sumažės PVM, paliks tas pačias kainas, kokios buvo, ir dar pasididins pelnus. Rekordiniai pelnai yra, kur nepažiūrėsi: ir perdirbimo įmonėse, ir prekybos tinkluose pelnai yra labai dideli. Nors ir dejuojama, pavyzdžiui, dėl pieno supirkimo kainų. Bet kodėl niekas nedejavo, kai visai neseniai pieno supirkimo kaina buvo ne 0,33 Eur, bet 0,51 Eur už litrą? Niekam tai nekliuvo, visi tylėjo ir nesakė – oi, koks didelis pelnas. Niekam neįdomu, kad verslininkai turi prisitaikyti prie rinkos, o žemės ūkiui – tik duok! O paskui žemės ūkio atstovai skraido nuomojamais lėktuvais. Yra ir tokių faktų.
Ar maisto kainos ir toliau kils? Kainos be galo negali kilti, tai aišku. Tiesa, žaliavų kainos, ypač energetikos, krečia „šposus”, vėl nafta brangsta – bet tie dalykai neturi tokios didelės reikšmės, kaip galimai tam tikri užkulisiniai susitarimai. Sakau „galimai”, nes aš to negaliu įrodyti. Komentuoti turėtų Konkurencijos taryba, tačiau ji tik kažkokias neesmines smulkmenas nustato, bet esmės nepastebi.
Bet ne mūsų politikus