Jeigu šiais metais planuojate daugiau dėmesio skirti poilsiui, tam turėsite net 6 ilguosius savaitgalius. Vasario, kovo, balandžio, birželio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Kas geriau, 6 ilgieji savaitgaliai, o gal 4 darbo dienų savaitė? Ar tikrai dirbdami trumpiau, uždirbsime pakankamai? Vienas sektorius tuo tikrai džiaugtųsi.
Plačiau situaciją komentavo „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Sakykite, gerai ar blogai tiek daug atostogauti?
– Matyt, iš to tokio mikro lygio, namų ūkio lygio, atostogos visada yra džiugus dalykas. Kalbant apie makro lygį, ekonomikos sukuriamą Bendrą vidaus produktą (BVP), natūralu, kad kai atostogaujame, tam tikri įmonių procesai stovi ir to produkto sukuriama mažiau.
– Kas geriau, gal 4 darbo dienų savaitė negu tiek daug laisvadienių?
– 4 darbo dienų savaitės, mes, kaip maža ekonomika, matyt, diktuoti savo partneriams išorės šalyse negalime. Vis tik esame labai priklausomi nuo tų procesų, kurie, sakykime, yra mūsų eksporto partnerių rinkose ir panašiai. Jeigu mes apsiimtume labai atostogauti ar dirbti trumpesnį laiką, būtų sudėtinga su mumis turėti verslo santykius ir ryšius.
– Kaip atrodome Europos kontekste? Ar iš tiesų atostogaujame bene daugiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių?
– Iš tikrųjų, matyt, yra labai svarbu ir našumas. Našumas Lietuvoje pakankamai reikšmingai augo. Aišku, turime, matyt, išlaikyti tą konkurencingumą, nes esame dar ta besivejanti valstybė. Konkuruojame tiek su Centrinės Rytų Europos kitomis valstybėmis, tiek su Tolimųjų Rytų šalimis, kur darbui laiko skiriama kur kas daugiau. Atitinkamai, mažiau dirbdami, matyt, negalėtume sukonkuruoti.
Vakaruose yra valstybių, kurios dirba mažiau, tačiau jų ekonomikos struktūra yra kitokia. Lietuvai, kuri keičiasi, kuri galbūt pretenduoja vis daugiau ir daugiau sukurti BVP aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, kurie turi daugiau laisvės planuodami savo laiką ar atitinkamai valdydami savo procesus. Ateityje, matyt, turėsime galimybių daugiau, bet kol kas ta transformacija nėra įvykusi.
– Kaip reikėtų planuoti atostogas, atsižvelgiant į partnerius, kitas įmones, su kuriomis yra bendradarbiaujama?
– Tokio unifikuoto bendro recepto tikrai nėra. Matyt, kiekviena įmonė, kiekvienas verslininkas, turėdamas savo eksporto rinkų partnerių spektrą, ar vietos įmones su kuriomis dirba, sprendžia tuos klausimus individualiai, nes labai priklauso, ar tai yra į išorę orientuotas verslas, ar į vidaus paklausą, ar paslaugas teikiantis ir gyventojus aptarnaujantis verslas. Natūralu, kad yra ir tokių įmonių, kurios mėgaujasi tais ilgaisiais savaitgaliais ir iš to uždirba. Bendro objektyvaus kriterijaus nėra.
Viešbučiai, pramogos, kitos aptarnavimo veiklos. Joms yra palanku, kai yra ilgesnių savaitgalių ir gyventojai ieško galimybių juos turiningai praleisti.
– Ar dirbdami mažiau, galime tikėtis tokio pat uždarbio?
– Labai priklauso nuo produktyvumo pokyčių. Jeigu įmonės investuotų į automatizavimo procesus, robotizavimo sprendimus ir atitinkamai mažiau priklausytų nuo žmogiškojo ištekliaus, natūralu, kad produktyvumas didėtų. Sukurtume analogišką arba net didesnį produktą per trumpesnį laiką.
– Ar galime ateityje tikėtis dar didesnio atostogų kiekio? Ar galėtume kada nors tikėtis ir pereiti prie taip norimų 4 darbo dienų savaitės?
– Manau, kad viskas įmanoma, nes technologiniai pokyčiai, kurie vyksta pasaulyje, Vakarų šalyse, yra labai įgavę mastą. Dirbtinio intelekto sprintas, kurį stebėjome jau pernai metais, mus stebina. Atitinkamai, matyt, ilgainiui prasiverš į įmonių procesus ir mūsų verslų raidą, ir atitinkamai pakeis mūsų, kaip darbuotojų, ateities perspektyvas. Galbūt tuomet galėsime kalbėti apie trumpesnę darbo savaitę ir labai pasikeitusį darbo pobūdį.
– Kaip greitai tikėtini tie pokyčiai?
– Akcentas būtų tas, kad Lietuva nėra tų pokyčių diktuotoja. Mes, matyt, esame vis dar ta šalis, kuri tuos pokyčius seka, importuoja, reaguoja į savo kertinių eksporto rinkų sprendimus, apsisprendimus, mūsų partnerių galimybes pateikti užsakymus laiku. Kol kas esame sekantieji tuos procesus, turime labai stipriai prisitaikyti ir prie jų.
