Praėjus mėnesiui nuo Lietuvą sukrėtusios žinios apie Kaune dingusią mažametę, LRT.lt kalbėjosi su Kauno pareigūnams vadovaujančiu Mindaugu Baršiu, kuris papasakojo, kaip iš mažų informacijos trupinėlių su kolegomis išnarpliojo nusikaltimą, labiau primenantį filmo scenarijų. „Pagrobimo versiją pradėjome tikrinti, kai viena gyventoja pranešė girdėjusi klykiančią mergaitę, tai buvo prieš 23 val. Paveikslas susidėjo, kai pamatėme, kad ir į autobusą neįlipo, ir niekur nenuvažiavo, tada ir pradėjome“, – pasakojo jis.
Prieš kiek daugiau kaip mėnesį, sausio 7 dieną, Kaune namo negrįžo į parduotuvę išėjusi mažametė. Vos policijai paskelbus, kad dingo vaikas, į paiešką susibūrė šimtai neabejingų gyventojų. Po kelias dienas vykusių paieškų, vėlų sausio 9 d. vakarą, policija mergaitę rado viename garaže, esančiame Technikos gatvėje. Paaiškėjo, kad mergaitė buvo pagrobta, sunkiu nusikaltimu įtariamas 42 metų kaunietis Gediminas Filipavičius. Pareigūnai Holivudo filmą primenančios istorijos detalių neatskleidžia, tebevyksta ikiteisminis tyrimas, o įtariamajam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – 3 mėnesių suėmimas. Apie tai, kaip vyksta dingusių vaikų paieška, LRT.lt teiravosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko Mindaugo Baršio.
Jis paaiškino, kad sulaukus pranešimo apie dingusį vaiką į įvykio vietą skubiai išsiunčiami arčiausiai tuo metu esantys pareigūnai, kurie ir aiškinasi situaciją. Vaikų pagrobimai – itin reti nusikaltimai, dažniausiai nepilnamečiai negrįžta sutartu laiku arba pabėga iš namų, pavyzdžiui, tėvams neleidus susitikti su draugais. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasprukę nepilnamečiai daro nusikalstamas veikas. Vis dėlto, pasak M. Baršio, per tyrimus tikrinamos įvairiausios versijos.
Kalbėdamas apie pagrobtos kaunietės istoriją pašnekovas pabrėžė, kad detalių atskleisti negali, tačiau plačiau papasakojo, kaip ant paieškas vykdžiusių pareigūnų stalo atsirado vėliau pasitvirtinusi pagrobimo versija.
Kaune dingusios mergaitės paieškos / T. Biliūno / BNS nuotr.
„Pagrobimo versiją pradėjome tikrinti, kai viena gyventoja pranešė girdėjusi klykiančią mergaitę, tai buvo prieš 23 val. Paveikslas susidėjo, kai pamatėme, kad ir į autobusą neįlipo, ir niekur nenuvažiavo, tada ir pradėjome“, – LRT.lt sakė M. Baršys. Jis taip pat pabrėžė, kad pagrobimo scenarijus buvo ne vienintelis, kurį svarstė pareigūnai. Anot jo, būta ir kitokių versijų, pavyzdžiui, kad vaikas galėjo kur nors įkristi, todėl prie paieškų prisijungusių gyventojų pagalba – labai svarbi.
Anot Kauno policijos vadovo, mergaitės šauksmas girdėtas šalia pagrobimo vietos.
Kol pareigūnai ir gyventojai ieškojo Kaune dingusios mažametės, įvairiausios versijos užplūdo socialinius tinklus. Paklaustas, ar teko tikrinti ir tai, ką „Facebook“ rašė įvairiausi veikėjai – kartais tiesiog melagienų skleidėjai – M. Baršys paaiškino: „Turime reaguoti, bet ne į visišką absurdą, nes turime informacijos daugiau ir žiūrime, ar tai susiję su turima informacija, ar logiškai pamąsčius tai realu. Tam tikras versijas tikriname, tam tikrų ne.“
Sąmoningai melagingą informaciją skleidžiantys veikėjai darbo policijai tikrai nepalengvina, tačiau M. Baršys džiaugiasi, kad žmonės bendradarbiavo su pareigūnais, aktyviai pranešdavo, jeigu pastebėdavo ką nors, kas galbūt padėtų rasti mergaitę.
„Yra geriau daugiau negu mažiau informacijos dėl to, kad galima atsirinkti. Tai rodo ir kitus dalykus, pasitikėjimą policija, nes anksčiau tokio nebuvo, tikrai tiek pranešimų nebūdavo, tiek žmonių nesijungdavo. Visiems rūpi ir tai labai džiugina“, – pabrėžė jis.
Atvažiavau po 23 val. ir išvažiavau, kai surado.
M. Baršys
Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo pasirodžiusi žinia, esą dingusi mažametė buvo rasta vieno paieškose dalyvavusio savanorio dėka, kuris viename Kauno garažų masyve netyčia aptikęs pagrobėjo automobilį pranešė pareigūnams. Ši istorija, pastebėjo Kauno AVPK viršininkas, yra melas.
„Ne, čia visiškai netiesa. Pranešimų ir mašinų (sukėlusių įtarimų savanoriams, – LRT.lt) buvo visokiausių. Jeigu kažkada bus aiški bylos eiga, kaip vyko tyrimas, bus aišku, kad ne taip viskas buvo“, – komentavo jis.
Filmą primenanti pagrobimo istorija: „Daug dalykų nustebino“
M. Baršys prie mergaitės paieškų prisijungė greitai, o tiksliau – vakare sulaukus žinios apie vaiko šauksmą.
„Atvažiavau po 23 val. ir išvažiavau, kai surado“, – LRT.lt sakė jis.
Mindaugas Baršys / E. Blaževič / LRT nuotr.
Kalbėdamas apie šią istoriją pašnekovas pabrėžė, kad visuomenė mato tik dalį pareigūnų darbo – fizines paieškas. Tačiau tuo pat metu vyko ir tai, ko piliečių akys nemato. Buvo įkurtas specialus koordinavimo štabas, kuriame M. Baršys su kolegomis bandė sudėlioti vaiko dingimo paveikslą.
„Koordinavome tyrimo veiksmus, informacijos daug, analitinė veikla vyko, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. <…> Rinkome informaciją, viską dėjome į vieną krūvą, kėlėme naujas versijas, dalijome užduotis pareigūnams“, – teigė jis.
Garažą, kuriame slėptas pagrobtas vaikas, sausio 9-osios vakarą šturmavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, tuo metu M. Baršys su kolegomis dirbo minėtame štabe ir vadovavo operacijai, dėliojo įvairiausius galimus šios istorijos scenarijus, ruošėsi viskam – net galimai įkaitų situacijai. Į Technikos gatvę jis su Kriminalinės policijos biuro vadovu išskubėjo, kai mergaitė buvo išlaisvinta. M. Baršys neslepia, kad tai, ką pamatė įėjęs vidun, nustebino.
„Daug nesinori plėstis <…>, bet daug dalykų nustebino. Pačioje toje istorijoje – kad žmonės taip telkėsi į pagalbą. Tikrai nusikaltimas retas ir pasiruošimas jam retas, kaip filmuose tokie momentai, kai kartais pažiūri. Atrodo, kad nerealu, bet, pasirodo, būna realu“, – paprašytas papasakoti plačiau, teigė ne vieną dešimtmetį patirtį policijoje kaupęs pašnekovas.
Garažai, kuriuose įtariamasis laikė mergaitę / T. Biliūno / BNS nuotr.
Padėjo įmonė, pasidalijusi vaizdo stebėjimo kameros įrašu
Mažametės pagrobimo vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, tai taip pat kiek apsunkino paieškas. Apie tai, kad mieste reikėtų įrengti daugiau stebėjimo kamerų, M. Baršys yra minėjęs kiek anksčiau vykusiame susitikime su kauniečiais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
„Yra vietų, kurių tiesiog nematome, kurias turėtume matyti. Tam tikri rezonansiniai įvykiai parodo mums, kur yra trūkumas ir kur tikrai labai reikia vaizdo kamerų“, – tąkart teigė jis.
LRT.lt paklaustas, kiek vaizdo kamerų įrengta mieste, pašnekovas tikslaus skaičiaus neįvardijo. „Mintinai tikrai nepasakysiu, bet jų yra keli šimtai, bet turime išsigryninę konkrečias vietas“, – paaiškino.
Pasak jo, ateityje šį tinklą planuojama atnaujinti, tema jau aptarta su miesto valdžios atstovais.
Kai dedi visą paveikslą, trupinėliai mums vis vien duoda naudos.
M. Baršys
„Kalbant apie kameras, daug informacijos, tiriant nusikalstamas veikas, gauname ir iš įvairių įstaigų, organizacijų vaizdo stebėjimo sistemų. Tik čia yra bėda, kad neturime prisijungimų prie jų. Jeigu tai yra nakties metas, turime eiti, ką nors pažadinti – pažadiname arba ne, atsakingas žmogus yra arba nėra. Ir visur gaištamas laikas, o kartais jis ypač svarbus. Jeigu tiriame nusikaltimą, kuris nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, tai yra viena, bet jeigu, pavyzdžiui, tiriame pagrobimą ar neteisėtą laisvės atėmimą, kyla pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, tai kiekviena minutė svarbi. Jeigu turėtume prisijungimus, nesakau, kad prie privačių asmenų, bet prie įstaigų, organizacijų stebėjimo kamerų, kurios yra viešose vietose, prie kelių, gatvių, tai tikrai palengvintų“, – paaiškino jis.
Garažai, kur rasta pagrobta mergaitė ir įtariamasis / K. Karlonės / LRT.lt nuotr.
LRT.lt kalbintas M. Baršys patvirtino, kad mažametės pagrobimo atveju policijos pareigūnams padėjo privačios įmonės vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdai.
„Įmonės nestato kamerų su tikslu kokią nors gatvę stebėti, jie stebi savo teritoriją ar patalpas. Tačiau kai dedi visą paveikslą, tokie trupinėliai mums vis vien duoda naudos. Po trupinėlį ir sudėliojame“, – paaiškino jis.
M. Baršys: „Bandome prisitaikyti prie pakitusio nusikalstamumo“
Kiek anksčiau M. Baršys yra sakęs, kad tarp dažniausių nusikaltimų Kaune – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, o tarp sunkių ir labai sunkių nusikaltimų vyrauja disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Paklaustas, kokias didžiausias problemas išskirtų pats, pašnekovas paminėjo narkotikų platinimą, ypač nepilnamečiams. Jis taip pat pastebėjo, kad prekyba narkotikais keliasi į internetinę erdvę, todėl ir pareigūnams tenka ieškoti naujų būdų, kaip pričiupti nusikaltėlius.
Narkotikai / Policijos nuotr.
„Buvome išmokę dirbti vienaip – surinkti duomenis ir patraukti asmenį atsakomybėn, – dabar reikia visiškai kitaip, nes platinama elektroninėje erdvėje. Pirkėjo ir pardavėjo asmeninių susitikimų nėra, identifikuoti pardavusį asmenį sudėtingiau, nes ir kriptovaliutomis atsiskaitoma. Keliame kompetencijas šitoje srityje ir bandome prisitaikyti prie pakitusio nusikalstamumo <…>. Čia, matyt, yra viena didžiausių problemų. Taip pat – nepilnamečių nusikalstamumas ir kiti nepilnamečių daromi teisės pažeidimai. Jų skaičiai auga“, – atkreipė dėmesį Kauno pareigūnams vadovaujantis M. Baršys.
Pasak jo, registruotų su narkotinėmis medžiagomis, jų disponavimu ar platinimu susijusių nusikaltimų skaičius mieste išaugo 63 proc., bet žymiai išaugusį skaičių lemia ir tai, kad ši sritis pastaruoju metu sulaukia ypatingo policijos dėmesio.
Kiekvieną dieną nustato po vieną kitą vartojantį asmenį, turintį [narkotikų] su savimi.
M. Baršys
„Aišku, didžioji dalis visada yra tų, kurie disponuoja, nes pareigūnai dirba mieste ir kone kiekvieną dieną nustato po vieną kitą vartojantį asmenį, turintį [narkotikų] su savimi“, – paaiškino jis, taip pat pridūrė, kad platintojai statistikoje sudaro mažesnę dalį, tačiau policija kruopščiai dirba ne tik medžiodama juos, bet ir ardydama narkotikų patekimo į Lietuvą kelius.
Kartais, anot pašnekovo, sulaikytieji patys pasako, kur pirko narkotines medžiagas, bet yra ir tokių, kurie įnikę į svaigalus, ne kartą atlikę bausmes įkalinimo įstaigose, tad nebūna linkę bendradarbiauti. „Su tokiais nėra paprasta, kad jie atsivers ir viską pasakys“, – apibendrino pašnekovas.
Pasak M. Baršio, sunkieji narkotikai mieste paplitę mažiau, nors ir ši problema egzistuoja.
„Narkotikų rūšys keičiasi, jaunimas ieško naujų narkotinių medžiagų, netgi tokių, kurios pas mus dar nėra įtrauktos į narkotinių medžiagų sąrašus, bet yra svaiginančios ir po to jau įtraukiamos į sąrašus. Dažnai yra maišomos. Rūkymas, vadinamasis veipinimas, – maišomos įvairios medžiagos. Žmonės nežino, ką ir kaip maišyti, po to be sąmonės ir atsiduria klinikose, kai pavartoja“, – pasakojo jis.
Paaugliai / BNS nuotr.
„Nemylimi vaikai“: auga nepilnamečių nusikalstamumas
Vasario 5 dieną kriminogeninę situaciją apžvelgęs Kauno AVPK viršininkas atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią problemą – augantį nepilnamečių nusikalstamumą.
„Nepilnamečių nusikalstamumas yra didelė problema, augimas akivaizdus (daugiau kaip 20 proc., – LRT.lt). Pagrindinės veikos, kurias įvykdo nepilnamečiai, yra nedidelis smurtas, vagystės, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turto sugadinimas ir viešosios tvarkos pažeidimai“, – tąkart pasakojo M. Baršys.
LRT.lt paprašytas pakomentuoti plačiau, pašnekovas svarstė: „Jaunėja amžius, atsakomybė taikoma nuo tam tikro amžiaus, tam tikrame amžiuje nėra atsakomybės, ir jie tuo naudojasi.“
Reikia spręsti giliau, čia turėtų būti ne policijos darbas.
M. Baršys
Vis dėlto, paklaustas, ar griežtesnis požiūris į prasikaltusius paauglius problemą išspręstų, M. Baršys pabrėžė, kad pirmiausia reikia įvertinti, kodėl jaunuoliai nusikalsta.
„Didžioji dalis – vaikai, kurie neturi tėvų, tai jau kiti dalykai. Kaip sakau, jeigu vaikai nemylimi, jie kitaip išsireiškia, ir čia jau kitos problemos, kurias ne ištiriant ar užkardant nusikaltimus reikia spręsti. Reikia spręsti giliau, čia turėtų būti ne policijos darbas“, – kalbėjo jis, taip pat atkreipė dėmesį, kad augantis nepilnamečių nusikalstamumas – nėra vien Kaunui būdinga problema.
Jo teigimu, kartais jaunuoliai netinkamai elgiasi susibūrę į tam tikras grupeles, pavyzdžiui, viename prekybos centre Kauno centre, o jų sudrausminti negalintys apsaugos darbuotojai kviečia policijos pareigūnus.
„Bet tam tikrais atvejais tiesiog neturime įrankių, nes asmuo nepakankamo amžiaus arba jeigu ir pakankamo – atsakomybė tokia, kokia yra“, – paaiškino.
Paklaustas, kaip reaguoja tėvai, sužinoję, kad jų vaikas nusikalto, M. Baršys atkreipė dėmesį, kad dažniau pasitaiko atvejų, kai artimiesiems tai nė nerūpi. „Tėvai, kuriems rūpi vaikai, žinoma, stengiasi daryti viską, kad tai toliau nebevyktų“, – sakė jis.
Tarp nepilnamečių dažniau pasitaiko ir narkotikų vartojimo atvejų. Tą byloja ir liūdna statistika: pernai Kauno policija užfiksavo 18 narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams atvejų, užpernai tokių buvo vos 4. Augantis skaičius susijęs ir su tuo, kad policija šiems atvejams skiria ypatingą dėmesį.
Mindaugas Baršys / E. Blaževič / LRT nuotr.
Trūksta ir kompetencijų, ir jaunų pareigūnų
Kokias policijos sistemoje egzistuojančias problemas pastebi Kauno pareigūnams nuo 2020-ųjų vadovaujantis M. Baršys?
„Nežinau apie tas problemas, kiek gilintis galėčiau. Visų pirma, kompetencijų tam tikrose vietose stoka, bet mes išsigryninam, kur mums trūksta kompetencijų, ir jas keliame. Bet, žinote, žmonių kaita gana didelė, ateina jaunimo. Per dieną netapsi kompetentingu policijos pareigūnu, tam dažnai reikia gyvenimiškos patirties, pamatyti tam tikrus dalykus ir iš jų pasimokyti, nes teoriškai yra viena, o praktiškai dirbti yra visai kas kita. Kitas dalykas – vadovų grandis. Matau, kad mums kompetencijų dar trūksta“, – svarstė jis ir paaiškino, kad dirbant vadovaujamą darbą būtini papildomi įgūdžiai, kurių policijos mokykloje neįgysi.
Vadybos principai neturi skirtis nuo privataus verslo.
M. Baršys
„Dirbame su žmonėmis, vadybos principai neturi skirtis nuo privataus verslo. Šioje vietoje mums dar reikia kompetencijų, nes mes visi – policijos pareigūnai. Buvai patrulis, tyrėjas, tapai vadovu, tada turi pats iš savęs mokytis ir tobulėti“, – pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, senėjimas – dar viena opi tema, nes apie 40 proc. pareigūnų pasiekė amžių, kai jau galėtų išeiti į pensiją, todėl būtina pritraukti jaunuolius.
„Aišku, tie pareigūnai, kurie gali išeiti į pensiją, jiems gali būti ir 45–50 metų, tad tikrai kompetentingi ir galėtų dirbti ilgiau“, – pastebėjo.
M. Baršio nuomone, prisijungti prie pareigūnų gretų paskatintų didesni atlyginimai.
„Jaunimas keičiasi, ateina tikrai motyvuoti. <…> Kompetencijų trūksta, bet tai normali eiga, turi padirbti, pamatyti ir įgyti tas kompetencijas. Aišku, pasaulis keičiasi, ir mes, įgiję kompetencijas, negalime sakyti, kad viską žinome ir mokame. Ne, rytoj viskas gali pasikeisti. Kad ir elektroninė erdvė, viskas keliasi į elektroninę erdvę. Kuo toliau, tuo daugiau mums reikės gebėjimų šitoje vietoje. Bet rytoj, gal poryt mums visai ko kito reikės“, – LRT.lt sakė M. Baršys.
Jo teigimu, nors kalbant apie išmaniųjų technologijų panaudojimą policija dar turi kur tobulėti, nuo kitų institucijų neatsilieka ir „žengia pirmose gretose“.
Policijos pareigūnai / E. Čičiurkaitės / BNS nuotr.
„Viskas labai greitai keičiasi ir reikia su viskuo spėti kartu. Bet yra kasdienis darbas ir negali tiek laiko skirti naujovėms. Bet tikrai policija yra moderni, labai domisi naujovėmis ir stengiasi jas pritaikyti darbe“, – apibendrino jis.
Šiuo metu Kauno AVPK dirba apie 1 200 pareigūnų, pasak pašnekovo, jų trūkumas – 16 proc.
Paklaustas, kaip vertina planus stambinti policijos komisariatus, vietoj 10 paliekant 5, M. Baršys nedaugžodžiavo, teigė, kad galima įžvelgti ir trūkumų, ir privalumų.
„Yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikėtų pataisyti prieš startuojant, bet yra ir gerų dalykų. <…> Pvz., resursų klausimas, imant tą patį įvykį – mergaitės paiešką. Resursų reikia tikrai daug ir stambesnės įstaigos gali lengviau tais resursais disponuoti. Taip, niekas nedraudžia pasiimti iš kitur, bet, vėlgi, atvyks pareigūnai, kurių tu nepažįsti, nežinai, ką jie geba, nežinai, kaip su jais dirbti, o kai reikia čia ir dabar daryti, turi žinoti“, – svarstė jis.
Organizuotas nusikalstamumas: penki „dariniai“ ar asmenų grupės
Kauno neapleido ir organizuoto nusikalstamumo problema, tačiau, pabrėžė M. Baršys, nėra šalies, kurioje tokie nusikaltimai neegzistuotų. Verta pastebėti, kad, lyginant su prieš kelis dešimtmečius buvusia padėtimi, situacija neabejotinai pagerėjo, nebėra ypač brutalių išpuolių. Pasikeitė ir gyventojų požiūris, pabrėžė LRT.lt pašnekovas, prisiminęs rugpjūtį Laisvės alėjoje kilusias muštynes, siejamas su nusikalstamo pasaulio veikėjais.
Mūsų tikslas, kad žmonės jaustųsi saugūs ne tada, kai mato policiją, o kai jos nemato.
M. Baršys
„Dabar visuomenė aiškiai transliuoja žinutę, kad, žiūrėkit, čia nėra priimtina, taip nebus, mes visi pafilmuosim, pamatysim, informuosim. Lygiai taip pat policija aiškiai sako – neleisim tokių dalykų daryti. Veika išaiškinta labai greitai, per keliolika valandų, ir didžioji dalis asmenų sulaikyti. Tie asmenys, jeigu nori dėmesio, to dėmesio jiems skirsim papildomai, nes tai tikrai nėra toleruotina. Mūsų tikslas, kad žmonės jaustųsi saugūs ne tada, kai mato policiją, o kai jos nemato“, – kalbėjo pašnekovas.
Laisvės alėja / BNS nuotr.
Paprašytas įvardyti, kiek nusikalstamų gaujų veikia Kaune, M. Baršys nurodė, kad galima kalbėti apie penkis „darinius“ ar asmenų grupes, kurie daro nusikalstamas veikas.
„Matome tuos asmenis, stebime. Daug nematomo darbo darome, dažnai visuomenė mato tik sulaikymus ar kažką, ko nesuvaldome, pavyzdžiui, muštynės, <…> bet nepamato to, kas neįvyksta. O neįvyksta dažnai dėl to, kad mes tai padarome – sumodeliuojame situacijas, kad asmuo prarastų galimybę padaryti nusikalstamą veiką arba kad tiesiog neįvyktų. Tokiais būdais valdoma situacija. Yra daug kitų dalykų, kurie nėra vieši, bet didelį dėmesį tam reikalui skiriame, skiriame kompetentingų pareigūnų, jie savo darbą tikrai išmano. Manau, kad visuomenė tą ir jaučia“, – LRT.lt sakė M. Baršys.
