Svarstys šauktinių reformos pakeitimus: siūloma tarnauti iš karto po mokyklos

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstys šaukimo reformos pakeitimus.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) numatytus pakeitimus aukštosiose mokyklose besimokantys studentai negalėtų atidėti privalomosios karinės tarnybos. Visgi, pasak komiteto pirmininko Artūro Žukausko, posėdžio metu bus teikiamas siūlymas jaunuolius pašaukti tarnauti iš karto po mokyklos baigimo, tokiu būdu nesikišant į studijų procesą.

„Siūlome šaukimą koncentruoti iš karto po mokyklos baigimo, o studijų aukštosiose mokyklose metu palikti, kad tik savanoriškai būtų“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė A. Žukauskas.

Anot jo, išimtis galiotų moksleiviams, gavusiems po kelis šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų, potencialiems meno srities atstovams ir sportininkams, priklausantiems valstybinėms federacijoms.

Po svarstymo Švietimo ir mokslo komitete įstatymo projektas kelsis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kurie apibendrintas siūlymų išvadas pateiks Seimui.

Svarstymai vyks ir Žmogaus teisių komitete

Visgi, Švietimo ir mokslo komitetas bei NSGK ne vieninteliai svarsto šaukimo reformos pakeitimus. Kaip Eltą informavo Tomas Vytautas Raskevičius, jo vadovaujamas Žmogaus teisių komitetas taip pat svarstys šį klausimą savo iniciatyva.

„Siūlomu įstatymu projektu yra siekiama ne tik reformuoti reformą, bet ir yra įgyvendinamas EŽTT sprendimas byloje Teliatnikovas prieš Lietuvą. Tai buvo Jehovos liudytojų kreipimasis dėl neužtikrinamos alternatyvios karinės tarnybos, kuri būtų pavaldi ne karinei, bet civilinei struktūrai. Kadangi projekte yra numatyta šią problemą spręsti ir įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą, tai mes komitete tokį kaip parlamentinės kontrolės klausimą ir įvertinsime, ar atitinka, ar ne“, – tikino jis.

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.