Susirgimų skaičiams kylant – I. Šimonytės žinia: neatmetu, kad gali prireikti papildomų sprendimų

Susirgimų COVID-19 liga skaičiams kasdien vis stiebiantis aukštyn, premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad Vyriausybei gali tekti imtis papildomų priemonių. Ligos atvejų skaičius, jos teigimu, pastebimai šoktelėjo į ugdymo įstaigas sugrįžus moksleiviams.

„Labai norėčiau atspėti, kas bus ateityje, bet galiu tik bandyti prognozuoti. Akivaizdu, kad mokykloms atsivėrus, atvejų skaičius didėja. Mokiniai yra kontaktiniame ugdyme. Matote, kad užsikrečia ir per mokyklas, ir klasėms tenka eiti į izoliaciją.

Koks poveikis tai bus tolesniam ligoninių pildymuisi, mes matysime ateityje. Neatmetu, kad reikės papildomų sprendimų, bet kol kas norėčiau to išvengti“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad iš esmės dalinis, t.y. neskiepytųjų ar koronavirusu neprasirgusiųjų, karantinas jau įsigaliojo nuo rugsėjo 13 dienos.

„Iš esmės, tai, kas dabar yra nustatyta, kas įsigaliojo nuo rugsėjo 13 dienos, o Vyriausybė priėmė šituos sprendimus pakankamai anksti, ir suteikė 5-6 savaites tam, kad žmonės suskubtų pasiskiepyti, ir dalis jų suskubo pasiskiepyti pirmąsias dvi savaites. Po to dėl įvairių priežasčių šitas tempas sulėtėjo. Todėl visi sprendimai, deja, bet turėjo įsigalioti.

Todėl visi apribojimai, kurie šiuo metu galioja žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję ar per ligą nėra įgiję imuniteto, būtent ir yra toks neskiepytųjų karantinas. Galima, matyt, taip pavadinti“, – aiškino I.Šimonytė.

Kas kelia didžiausią susirūpinimą?

Didžiausią susirūpinimą, kaip pažymėjo Vyriausybės vadovė, šiuo metu kelia didėjantis ligoninių užpildymas, po kurio gali sekti augantis mirtingumas.

„Kelia susirūpinimą ligoninių užpildymas. Apie tai aš kalbu turbūt jau antrą mėnesį. Tada, kada atvejų pradėjo augti, o tai prasidėjo liepos viduryje, Vyriausybės komunikavimas visą laiką ir buvo toks, kad pats atvejų skaičius, jeigu žmonės negula į ligonines ir nemiršta, yra dar viena istorijos pusė.

Tačiau, kai žmonės pradės gulti į ligoninę dideliais skaičiais, tuomet atsitiks keletas dalykų: pirmiausia, iš paskos seks augimas mirtingumo, ką, deja, dabar ir matome. Ir labai gaila, kad didžioji dalis žmonių vis dėlto pasirinko nepasiskiepyti ir, tikėtina, kad būtent dėl to juos ištiko blogiausia šitos ligos baigtis“, – kalbėjo premjerė.

Nerimą, pasak I.Šimonytės, kelia ir dėl didėjančio ligoninių užpildymo kylanti grėsmė vėl riboti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Kitas dalykas yra kitų sveikatos paslaugų ribojimas, apie ką turbūt jau dabar tenka girdėti, ypatingai tuose regionuose, kur ligoninių užpildymas, gaila, bet artėja į praėjusių metų pabaigos lygį. Tai, pirmiausia, yra Klaipėdos ir Šiaulių regionai. Kituose regionuose situacija yra galbūt šiek tiek saikingesnė.

Tai reiškia, kad medikams reikia vis daugiau išteklių – tiek fizinių išteklių, tiek ligoninių, reanimacijos palatų, tiek ir medikų darbo, skirti vėl kovido gydymui, nuo to kenčia sergantys kitomis ligomis“, – apgailestavo ministrė pirmininkė.

Kaip ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas, praėjusią parą nustatyta 1300 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės. Penki iš aštuonių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

Šaltinis: lrytas.lt