Kaune užfiksuotas optinis reiškinys. Saulės šunys ir zenitinis liestinis lankas suformavo Saulės halą.
„Ką tik, Petrašiūnai. Gal kiek keista ir neįprasta sakyčiau“, – trečiadienį apie 10 val. ryto užfiksuotais vaizdais dalijosi skaitytojas.
Danguje užfiksuotą reiškinį trečiadienį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ įvardijo apie orus ir klimatą visiems suprantama kalba rašantis meteorologas Gytis Valaika.
„Saulės šunys + zenitinis liestinis lankas. Saulės halas. Ganėtinai dažnas optinis atmosferos reiškinys“, – teigė meteorologas.
Priskaičiuojama 50 skirtingų halo formų
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistų, Saulės halas – optinis reiškinys, kuris Lietuvoje matomas keliasdešimt kartų per metus. Yra priskaičiuojama apie 50 skirtingų halo formų, tačiau dažniausiai pastebimi ratilai aplink Saulę, Saulės stulpai, parheliai (dar žinomi kaip saulabroliai ar netikros saulės). Rečiau pasirodo įvairūs lankai, kuriuos kai kurie žmonės supainioja su vaivorykšte.
Vienas iš įspūdingiausių reiškinių – zenitinis liestinis lankas. Tai spalvingas puslankis, matomas tiesiai virš galvos zenite, išlenktas į priešingą pusę nuo Saulės. Specialistai paaiškina, kad šis reiškinys atrodo dar įspūdingesnis, nes zenite debesų sluoksnis būna ploniausias, todėl susidaro įspūdis, kad lankas švyti giedrame danguje.
Zenitinį lanką, kaip ir Saulės šunis (parhelius), formuoja horizontaliai išsidėsčiusios ledo kristalų plokštelės, tačiau zenitinio lanko atveju šviesa laužoma per stačiakampę kristalo briauną. Šis reiškinys matomas, kai Saulė pakilusi ne daugiau kaip 32 laipsniais virš horizonto.
