Bankininkai pastebi, kad pervesdami pinigus savo draugams ir artimiesiems žmonės nekreipia dėmesio į laukelį „pavedimo paskirtis“. Nieko nemąstydami įrašo kone bet kokius žodžius, kartais net ir juokelius. Pavyzdžiui, už narkotikus, teroristams, sau ir panašiai. Tad pavedimo laukiantiems žmonėms visiškai nesuprantamas ir regis, nekaltas įrašas mokėjimo paskirtyje gali sukelti papildomų rūpesčių.
Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pakomentavo, kodėl į bankinės paskirties laukelį reikėtų vesti tikrąją paskirtį.
– Ar dažnai pavedimo paskirtyje žmonės rašo bet kokius žodžius, kartais net juokelius?
– Pasitaiko visko, bet pavedimo paskirtyje turėtų būti nurodyta pavedimo paskirtis, nes pats pavedimas yra dokumentas, įskaitant ir jo paskirtį. Taip į jį reikėtų ir žiūrėti, tai yra, nurodyti tikslią ir aiškią jo paskirtį. Pasitaiko, kad žmonės pajuokauja ir tada pasitaiko situacijų, kad yra klausimų iš bankų, dėl to, kad bankai ir kitos kredito įstaigos privalo laikytis pinigų plovimo prevencijos ir turi terorizmo finansavimo reikalavimų. Turi tikrinti visus mokėjimus, ypač, jeigu yra pavojus, kad tai nelegalios paslaugos, nelegalios prekės arba ginklai.
– Kokių juokingų pavadinimų esate girdėjusi?
– Pasitaiko kuriozų, pavyzdžiui, yra toks muzikos festivalis „Granatos“ ir kažkas parašė „už granatas“, taip pat sutampa ir su sprogmens pavadinimu. Kitas pavyzdys būtų, „Sex Drugs & Rock & Roll” garsios dainos pavadinimas, kuris tapęs posakiu, žmonės jį kartais naudoja ir irgi nurodo mokėjimo paskirtyje. Kai kurie žodžiai užstringa bankų sistemose kaip įtartini.
– Kodėl tokie nekalti žodžiai kaip, pavyzdžiui, dovana, skola, sau, galėtų sukelti įtarimą?
– Vieno sąrašo nėra ir kredito įstaigos viduje yra pasidariusios tuos sąrašus ne tik lietuvių kalba, bet ir kitomis kalbomis. Tai dėl to sunku konkrečiai atsakyti, kurie žodžiai gali užkliūti, kurie negali, galbūt tai gali būti kombinacijos. Pagrindinis patarimas – žiūrėti į mokėjimo pavedimą ir jo paskirtį kaip į dokumentą ir jį atitinkamai ir atsakingai pildyti.
– O kam gali sukelti rūpesčių toks neatsakingas sprendimas pajuokauti banko paskirtyje: ar tam, kuris pinigus pervedė ar gavėjui?
– Pervedusiam pinigus, reikėtų atsakyti į klausimus. Taip nutinka, ir žmonės gauna klausimų, ir į juos atsako, nieko tokio, visko nutinka. Visų pirma, tai būtų gavėjas, nes bankas neturi teisės daryti pavedimų, kurie galimai už nelegalią veiklą ar prekes.
– Kai kurie lietuviai skelbia, kad neužteko banko, reikėjo susitikti su mokesčių inspekcijos specialistais, taip pat su teisėsauga, nes atsakyti klausimai galbūt neįtikino banko.
– Situacijos gali būti įvairios, bet teisės aktai labai griežtai reguliuoja, kokią informaciją, kokios teisėsaugos institucijos ir kokiais atvejais gali gauti iš kredito įstaigų. Visa informacija nėra automatiškai siunčiama. Pavyzdys, Mokesčių inspekcija gauna informaciją apie visas atidaromas ir uždaromas sąskaitas, apie metinę apyvartą lėšų ir metinį lėšų likutį, jeigu tam tikras sumas viršija. Kitos teisėsaugos institucijos vėl turi savo įgaliojimus, bet viskas griežtai apibrėžta teisės aktuose.
– Kas vyksta su mūsų pavedimu, jeigu visgi sugalvojame pajuokauti arba įrašome tuos nekaltus žodžius? Ar pavedimas gali būti įšaldytas ir nepasiekti adresato? Ar reiktų dėl to panikuoti?
– Jeigu jau taip nutiko, tai bus pateikti klausimai ir reiktų tiesiog į juos sąžiningai atsakyti. Kuo greičiau atsakysite, tuo greičiau tie pinigai pasieks gavėjo sąskaitą ar vėl bus jūsų sąskaitoje ir galėsite laisvai naudotis.
– Kadangi pervedant pinigus tas laukelis yra privalomas, galbūt yra svarstoma į tai žiūrėti kaip į rekomenduojama laukelį? Gal būtų galima įvesti kažkokią kitą informaciją?
– Čia ne Lietuvos sugalvotas tas laukelis. Tai yra tarptautinis standartas, kad tas laukelis turėtų būti. Institucijos, organizacijos galbūt dažniau nurodo įmokos kodą. Bet tą laukelį galima ir laisva forma užpildyti pervedant pinigus, pavyzdžiui, draugams atsiskaitant už vakarienę ar savo vaikui pervedant lėšų, ir ten kažką nurodyti savo nuožiūra.
