Beveik prieš dvejus metus pasaulį palikusios Agnės Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė trokšta, kad jos vienintelę atžalą, kurią sekėjo ir mylėjo tūkstančiai, žmonės prisimintų ilgai. Spalio pradžioje moteris sukvietė dukros gerbėjus ir bičiulius į savo darbo vietą – Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnaziją, kur „Vieno paveikslo galerijoje“ ji pristatė vieną paskutiniųjų Agnės tapybos darbų „Tu esi menas“.
Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi N. Jagelavičienė, kuri Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje dirba bibliotekininke, pasakojo, kad idėja surengti dukros darbo parodą kilo jos kolegai – dailės mokytojui ponui Vaclovui.
„Gimnazijoje turime subtilią ir išskirtinę vieną, kurią vadiname „Vieno paveikslo galerija“ – čia kiekvieną mėnesį keičiame parodas. Prieš Agnės gimtadienį kolega Vaclovas mano namuose pamatė šį dukros darbą ir pasiūlė padaryti parodą. Pagalvojau, kaip malonu, kodėl gi ne“, – sakė N. Jagelavičienė.
Parodė, kaip Agnė Jagelavičiūtė tapė paveikslą
Spalio pradžioje Nijolė sukvietė žmones į atidarymą – susirinko gimnazijos mokytojai, mokiniai, atvyko ir Agnės draugai. Be to, atidarymo metu buvo pristatytas ne tik paveikslas, bet ir ypatingas filmukas – jame matyti, kaip A. Jagelavičūtė 2022-ųjų birželį tapo šį kūrinį.
„Ir ji ne tik tapo, bet ir taria padrąsinančius žodžius, kurių esmė tokia, kad jei tik yra noras, kiekvienas iš mūsų galime prisėsti ir pradėti piešti. Tai yra kalba, kuria gali pasakyti labai daug, nes menas yra galingas visomis prasmėmis“, – teigė ji.
Kaip atskleidė Nijolė, dukra Agnė nuo pat vaikystės buvo linkusi į meną, o prieš mirtį turėjo planų sugrįžti bei rimčiau pasinerti į šią sritį. Nenuostabu, kodėl – juk A. Jagelavičiūtė buvo baigusi ne tik drabužių dizaino studijas, bet ir apsigynusi tapybos bakalauro diplomą.
„Paskutiniais savo planais ji tikėjosi mažiau reikštis socialiniuose tinkluose kaip nuomonės formuotoja, nes labai norėjo ir aiškiai buvo suplanavusi sugrįžti prie meno. Ji net ieškojo patalpų, kuriose galėtų įsikurti savo tapybos studiją.
Menas lydėjo ją nuo mažų dienų – kai tik išmoko laikyti teptuką, niekada jo ir nebepaleido. Net vaikystėje, paklausus, kuo nori būti užaugus, Agnė atsakydavo, kad bus tapytoja“, – prisiminė N. Jagelavičienė.
