Skvernelis: privalėsime imtis šio mokesčio

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis neabejoja, kad Seimas turės imtis nekilnojamo turto (NT) mokesčio klausimo. Jis primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti NT apmokestinimo pakeitimus Europos Komisijai, tad jei to nebus imtasi, bus prarastos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšos.

„Lietuva vis dar negali paimti dalies RRF lėšų, nes buvusi Vyriausybė pasižadėjo padaryti darbų ir jų neatliko. Ir vienas iš tų darbų yra susijęs su mokesčiais ir būtent NT mokesčiu. Todėl turėsime to imtis (…) ir ta suma galėtų būti iki 1 mlrd. eurų“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis. 

Vasario pradžioje finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad koalicinei tarybai pristatys dvi NT mokesčio versijas, viena iš kurių – buvusios Vyriausybės siūlytas apmokestinimo nuo pusantros vidutinės būsto vertės modelis. Seimo pirmininkas tvirtina, kad tokiam siūlymui palaikymo nebus, tad reiktų imtis kito varianto – galiojančio mokesčio brangiam nekomerciniam nekilnojamajam turtui bazės išplėtimo. 

„Ministras turbūt žino, kad palaikymo Gintarės Skaistės pateiktai mokesčių reformai ar jos dalims nebus. Tai turbūt galime kalbėti apie dabar egzistuojančio turto mokesčio, tobulinto ir sutvarkyto mūsų Vyriausybės metu pokyčius“, – kalbėjo Seimo pirmininkas. 

S. Skvernelis mano, kad būtų galima svarstyti apie jau esančio įstatymo pakeitimus, nuleidžiant apmokestinamo turto vertės kartelę. Tačiau, pabrėžė jis, šis mokestis turi būti socialiai teisingas ir nepaliesti žmonių, kurie yra neturtingi, bet turi brangų NT. 

„Gali būti daromas kartelės nuleidimas, bet padaromos išeitys tam tikroms grupėms. Nes paimkime Vilnių, kur žmonės turi turtą, butus nuo senų laikų, kurie yra netoli senamiesčio ar jame. Tai tie senieji vilniečiai nebūtinai yra turtingi, bet jų būtų vertė didelė. Tai reikia užtikrinti, kad tas mokestis socialiai teisingas“, – aiškino jis.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.

Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).

Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.

Be to, Seimo konservatoriai Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė praeitoje kadencijoje yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. 

Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.