Ekonomistų prognozė apie naują infliacijos bangą ima pildytis. Prekybos tinklai sako jau gavę tiekėjų pranešimus, kad jie didins savo prekių kainas. „Norfos“ savininkas skaičiuoja, kad po poros mėnesių bus pabrangęs beveik visas maistas.
Netrukus kainos vėl augs. Prekybos tinklai gauna tiekėjų pranešimus, kad šie brangins savo produkciją. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis vardija: duona, jos gaminiai, pieno produktai bei mėsa brangs nežymiai, bet dalis žuvies – kaip reikiant.
„Skumbrė, silkė brangsta stipriai. Visos kitos žuvys – labai nedaug arba beveik nebrangsta. <…> Dėl mėsos gaminių, galimai bus daugiau akcijų“, – sako jis.
Sausio metinė infliacija – daugiau nei pusketvirto proc. Anot ekonomistų, tai lėmė padidėję degalų akcizai, minimali alga, didesnės energijos kainos.
D. Dundulis sako, jog prekybininkai vilkina derybas su tiekėjais, kad kainų kėlimas nutoltų.
„Tas įvyks už kokių 2 mėnesių. <…> Bet ką mes matėme po pandemijos, <…> tai abejoju, ar tą matysim. Nes ten tikrai jau buvo tokia gana stipri infliacija. Šiuo metu ji bus saikinga“, – svarsto D. Dundulis.
Bet tai būtų ne pabaiga. Prekybininkų atstovė sako, kad nuo kitų metų keisis važiavimo keliais apmokestinimas, prekių vežimo kaštai dėl to išaugs 20 kartų.
„Jeigu kaštai padidėja 20 kartų, natūralu, kad tai didina savikainą. Savikainos didėjimas tai nėra toksai dalykas, kuris būna be pasekmių“, – akcentuoja Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Į pirmą posėdį susirinkusi Maisto taryba darbą pradės nuo analizės, kokia galutinės pirkėjo mokamos kainos dalis tenka gamintojui, perdirbėjui, tiekėjui ir pardavėjui.
„Mes analizuosime pačią maisto grandinę, ar tikrai yra pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar nėra viena iš grandinės dalių, kuri gauna nepagrįstai didelį pelną“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
„Kiekvienas atsiradęs tarpininkas turi savo lūkestį ir nori uždirbt. Tai kalbėkim paprastai – mažinkim biurokratiją, mažinkim reikalavimus šviežiam, natūraliam maistui ir maistas atpigs“, – aiškina Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Prekybininkai sako, kad kalbai pakrypus apie pelno dalis, nusišalins. Kitaip pažeistų konkurencijos įstatymus.
„Baudos siekia 10 proc. nuo pajamų, tai jeigu visa šita kompanija gautų tokias baudas už tai, kad susėdo prie vieno stalo ir ne taip pasišnekėjo, tai nebūtų iš ko finansuoti krašto apsaugą“, – teigia R. Vainienė.
Nevyriausybininkų noras taryboje – kad kuo daugiau maisto taptų prieinama dabar jo neįperkantiems.
„Jeigu aš kažko neparduodu, tai aš įkalkuliuoju į kainą to, ką kiti perka. Tai siekiamybė, kad tos kainos būtų kuo mažesnės ir kad maisto būtų išmetama kuo mažiau“, – akcentuoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Ministras žada aiškintis, kiek valstybės reikalavimai lemia maistą. Pavyzdžiui, dalies degalų akcizas. Sako, gal reiktų jį mažinti.
