Vien sausį Lietuvoje meningokokine infekcija susirgo 6 žmonės. Baisiomis pasekmėmis galinti pasibaigti liga yra išvengiama – tereikia pasiskiepyti. Net šią savaitę Kaune reanimacijoje gulėjo meningokokine infekcija serganti 10 metų mergaitė. Deja, nepaskiepyta.
Į ligoninės reanimacijos skyrių patenka tik neskiepyti vaikai, sako LSMU Kauno ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytojas, vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius. O vakcina nuo meningokoko B suteikia kone 100 proc. apsaugą nuo ligos. Tiesa, kaip pažymi gydytojas, kitaip yra su imunosupresiją turinčiais vaikais, tačiau ir juos vakcina apsaugo nuo sunkiausių ligos formų.
„Meningokokinės infekcijos atvejų ligoninėje vis dar pasitaiko, 2–3 per metus. Dabar reanimacijoje turime 10 metų mergaitę, ji nebuvo paskiepyta. Labiausiai bijome meningokoko B, nes yra ir kitų formų, kurios dažniau sukelia lėtines ligos formas, jie nėra tokie agresyvūs“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Apie 5–10 proc. asmenų visuomenėje yra meningokoko nešiotojai. Jie nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus žmones, kurie dėl silpnesnio imuniteto gali susirgti sunkiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas, smegenų ir jų dangalų uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas.
Geresnė žinia, jog per paskutinius 3 metus nebuvo pacientų, kuriems ši liga būtų pasibaigusi tragiškomis pasekmėmis – tokiomis, kokios dažnai būdavo anksčiau. Tai yra klausos sutrikimai, neurologinės problemos, sutrikęs miegas, elgesys, sunkumai mokytis, taip pat labai dažnos ir galūnių amputacijos. Dar baisiau – mirtis vos per kelias valandas.
Savo vaikus, kurie jau senokai suaugę, skiepijau pats mokėdamas pinigus ir už pneumokoko, ir už meningokoko vakciną. Jei kartais kyla minčių, kad čia farmacijos verslas, ar nauda ne tokia didelė kaip žala, tai verta žinoti, kad žmonių, kurie dirba su šiais susirgimais, aplinka, vaikai ir jie patys yra pasiskiepiję.
Dažniausiai į ligoninę, pasak D. Varaškevičiaus, patenka neskiepyti vaikai iki 3 metų ir paaugliai nuo 12 iki 17 metų.
„Tikriausiai kokie 95 proc. tėvų, kai jų neskiepytas vaikas patenka į ligoninę, gailisi, ir eina skiepyti kitų šeimos vaikų. Bet yra maža dalis, kurie niekada nesiskiepija ir net nesiruošia, mes jų net nebandome įtikinti, nes nėra prasmės.
Tokie tėvai dažnai ne tik neskiepija vaikų, bet ir jei reikia atlikti kokias nors procedūras, būna sudėtinga gauti iš jų sutikimą, pavyzdžiui, jie dažniausiai atsisako, kad vaikui būtų perpiltas kraujas. Turėjome tokius vaikus ir pernai kelis. Dar liūdniau, kad nors ir labai maža dalis, bet yra ir medikų, nusistačiusių prieš vakcinaciją“, – pasakojo gydytojas.
Vakcinuotis pravartu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ypač vyresniems ir lėtinių ligų turintiems žmonėms. Be to, kilus įtarimams, kad gali būti meningokokinės infekcijos atvejis, izoliuojama visa šeima, o nesergantiems namiškiams skiriamas profilaktinis gydymas.
„Kai kalbu su tėvais, kurie būna ne pilnai pasiskiepiję ar nesiskiepiję, kaip pavyzdį visada papasakoju, kad savo vaikus, kurie jau senokai suaugę, skiepijau pats mokėdamas pinigus ir už pneumokoko, ir už meningokoko vakciną. Jei kartais kyla minčių, kad čia farmacijos verslas, ar nauda ne tokia didelė kaip žala, tai verta žinoti, kad žmonių, kurie dirba su šiais susirgimais, aplinka, vaikai ir jie patys yra pasiskiepiję“, – atvirai kalbėjo gydytojas D. Varaškevičius.
Plačiau apie tai, kas yra meningokokas, kaip jį atpažinti ir apsisaugoti, papasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Kristina Kiliūtė.
Meningokokas – tai bakterija Neisseria meningitidis. Ji gali sukelti sunkias infekcijas, tokias kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas) ir sepsis. Meningokokai turi kelis skirtingus tipus, vadinamąsias serogrupes, iš kurių dažniausiai aptinkamos A, B, C, W ir Y serogrupės, aiškino gydytoja.
Meningokokinė infekcija plinta lašelių būdu per orą – kosėjant, čiaudint, palaikant artimą kontaktą, pavyzdžiui, bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų. Didesnę riziką susirgti turi vaikai iki 5 metų, ypač kūdikiai iki 1 metų, paaugliai ir jauni suaugusieji – 16–25 metų, asmenys su nusilpusia imunine sistema ir žmonės, gyvenantys tankiai apgyvendintose vietose, tokiose kaip studentų bendrabučiai, kareivinės ir pan.
Kokie meningokokinės infekcijos simptomai?
- pirmieji ligos požymiai panašūs į peršalimo;
- vėliau gali pasireikšti stiprus galvos skausmas;
- pykinimas;
- vėmimas;
- odos bėrimai;
- sprando raumenų sustingimas.
Meningokokinę infekciją, pasak gydytojos, išduoda specifinis bėrimas, kuris primena tarsi smulkias kraujosruvas. Jį atpažinti padeda paprastas testas: bėrimo vietoje odą prispaudus stikline ar kitu perregimu stikliniu daiktu, bėrimas nepranyksta.
„Aukštas karščiavimas, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, neišnykstantys paspaudus stikline, sprando raumenų sustingimas – esant šiems simptomams pagalbos reikia ieškoti nedelsiant“, – patarė šeimos gydytoja.
Jei neskiepytas vaikas suserga sunkia meningokokinės infekcijos forma, ji gali baigtis mirtimi per keletą valandų nuo infekcijos pradžios arba palikti sunkių komplikacijų, tokių kaip klausos sutrikimai, neurologinės problemos. Dažnos ir galūnių amputacijos.
„Ligos sukėlėjas yra bakterija, tad taikomas gydymas antibiotikais, o visa kita priklauso nuo to, kaip stipriai pasireiškia kiti ligos simptomai, kokia yra ligos forma. Sunkiausios formos, žaibinės meningokokinės infekcijos, gydomos stacionare, intensyviosios terapijos skyriuose, ir, nepaisant intensyvaus gydymo, išeitys gali būti labai liūdnos“, – perspėjo šeimos gydytoja.
Skiepai nuo meningokokinės infekcijos
Lietuvoje labiausiai paplitęs meningokokas B, skiepai nuo šio tipo bakterijos yra įtraukti į nacionalinį imunizacijos planą ir kūdikiai šia vakcina skiepijami valstybės lėšomis (3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus).
Taip pat rekomenduojama skiepyti paauglius, jaunus suaugusiuosius, ypač tuos, kurie planuoja gyventi studentų bendrabučiuose ar tarnauti kariuomenėje ir gyventi kareivinėse. Skiepai nuo kitų meningokoko serotipų dažniau rekomenduojami keliaujantiems į šalis, kur paplitęs konkretaus serotipo sukėlėjas.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad savo praktikoje atsisakymą skiepyti kūdikį girdžiu itin retai. Vis tik dauguma tėvų supranta galimas rizikas kūdikiui susirgus tokia liga ir yra linkę vaiką apsaugoti“, – dalinosi K. Kiliūtė.
Meningokokinės infekcijos atvejų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo, sako gydytoja K. Kiliūtė, tam įtaką padarė 2017 m. pradėta imunizacijos nuo meningokokinės infekcijos programa.
2017 m. sergamumo rodiklis buvo 2,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų, 2023 m. – 0,73 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto, paskiepytų vaikų dalis dar nesiekia rekomenduojamų apimčių – bent 90 proc., kad liga būtų suvaldyta. Pernai paskiepyta 76 proc. vaikų, 2022 m. – 75 proc. Tad galima numanyti, kad sergamumas meningokokine infekcija išliks panašaus lygio.
