Lietuvą pasiekusi žinia iš fronto privertė krūptelėti – Ukrainoje, Kursko srityje, sužeistas čia kovojantis lietuvis Osvaldas Guokas, o šalia jo buvęs ukrainiečių karys nuo rusų drono smūgio žuvo iškart.
Nuo pat karo pradžios Ukrainos laisvę ginantis Osvaldas penktadienį portalui Lrytas pasakojo, kad tuo metu buvo sekamas net ne vieno drono, o pats rimtesnių sužalojimų išvengė tik per plauką.
Šiuo metu lietuvis sparčiai sveiksta, jo dar laukia tolesnis gydymas, tačiau O.Guokas jau prisipažino – vos sustiprėjęs ir vėl grįš kovoti.
„Bendražygių žūtis dar labiau stiprina norą viską išspręsti dabar“, – pabrėžė jis.
Teko slėptis net nuo kelių dronų
O.Guokas pasakojo, kad rusų drono smūgio sulaukė naktį, kai su kitu ukrainiečių kariu vykdė kovinę užduotį.
„Mes analizuojame situaciją, kas ir kur vyksta dienomis ir naktimis, tai statistika rodė, kad apie 20 dronų smūgių būna dieną ir grubiai vienas – naktį, dėl to tokioms užduotims renkamės naktį.
Žinojome, kad tas ruožas pavojingas, dėl to pasiruošėme – aš buvau užsidėjęs maksimalią ekipuotę, visas įmanomas apsaugas, akinius, pirštines. Buvome visiškai pasiruošę, atsidarę langus, kad išgirstume, jei skris dronas.
Šiuo atveju dronas tiesiog budėjo kelyje – matyt, mūsų laukė ir medžiojo. Važiuodami keliu stengėmės nevažiuoti tiesiai, daryti manevrus kairėn ir dešinėn, kad būtų sunkiau nusitaikyti, bet dronas buvo aukštai, jo negirdėjome, ir smūgis buvo iš viršaus“, – prisiminė Ukrainoje kovojantis lietuvis.
Pats Osvaldas sėdėjo už vairo, jo kovos brolis ukrainietis – keleivio sėdynėje. Rusų dronas pastarajam smogė tiesiai į galvą.
„Žuvo iš karto per tą milisekundę, nes visas smūgis kliuvo jam“, – teigė jis.
Nors patirti sužalojimai ir nemalonūs, Osvaldas patikino, kad jo gyvybei pavojus negresia – dabar laukia dar kelios nesudėtingos operacijos.
„Tų svarbių mazgų irgi neišdraskė, tik minkštus audinius – skeveldras ištrauks, viskas sugis, turėsiu rankas ir kojas, vaikščiosiu, šoksiu, po kažkiek laiko kariausiu ir viskas bus tvarkoje. Tik reikės laiko apsigydyti. Tai čia sėkmė“, – pasakojo karys.
Pamatęs, kad kovos brolis iš Ukrainos nebegyvas, Osvaldas išlipo iš automobilio ir planavo užsidėti turniketą, kad sustabdytų sau kraujavimą, tačiau netrukus išgirdo artėjantį dar vieną droną. Teko bėgti į šalia buvusį apleistą pastatą ir slėptis.
„Tas pirmas dronas manęs nesurado, praskrido, ir, kol bandžiau vėl dėtis turniketą, atskrido dar vienas – jau manęs ieškoti tame pastate. Turėjau vėl pereiti į kitą patalpą, kad būčiau bent už dviejų sienų ir manęs nesurastų“, – įvykių eigą dėstė O.Guokas.
Per tą laiką lietuvis neteko daug kraujo, nes jo sustabdyti taip ir nesuspėjo.
„Nebetekau mobilumo ir jau tiesiog turėjau laukti. Viskas, ką galėjau padaryti – nuspausti raciją ir laukti pagalbos“, – prisiminė jis.
Pirmiausia pas lietuvį pėsčiomis atėjo netoliese buvę kariai, sustabdė kraujavimą ir nugabeno Osvaldą į ligoninę. Penktadienį jis tikino jau besijaučiantis gerai.
„Dar reikia šį bei tą patvarkyti, tai laukia tokios lengvos operacijos. Prie fronto gydymo įstaigos turi būti tuščios, ten sužeistųjų ilgai nelaiko – veža gilyn, tai aš ten pabuvau keletą dienų, padarė svarbiausias operacijas, o dabar veža kitur ir ten jau aplopys iki galo“, – aiškino O.Guokas.
Su šalia jo buvusiu žuvusiu ukrainiečiu Osvaldas buvo pažįstamas apie pusantrų metų. Vyras patikino, kad net ir po tokių skaudžių patirčių noras kovoti dėl Ukrainos laisvės neslopsta, priešingai – tik dar labiau stiprėja.
„Kaip tik tokie dalykai, bendražygių žūtis dar labiau stiprina norą viską išspręsti dabar“, – pabrėžė jis.
Į ligoninę patekęs sužeistas lietuvis teigė sulaukęs daug palaikymo, o vienam žmogui turi ypatingą padėką.
„Man nežinant daug žmonių stengėsi padėti, kažką daryti, bet labai norėčiau padėkoti Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojui Tomui, kuris pasirūpino, kad atsidurčiau vienoje iš geriausių Ukrainos gydymo įstaigų. Tai nutiko tik jo dėka – esu be galo jam dėkingas“, – sakė Osvaldas.
Išskyrė vieną iki šiol neišspręstą problemą
Paklaustas, kaip ukrainiečių kariai reaguoja į galimas paliaubas, dėl kurių politinėje arenoje dabar aktyviai deramasi, O.Guokas nedėjo vilčių, kad jos galėtų atnešti teigiamų pokyčių. Pasak jo, kariai nepolitikuoja – jie vykdo užduotis ir turi tikslą sunaikinti bei išvyti priešą.
O net jeigu ir pavyktų susitarti, pasak Osvaldo, istoriniai faktai jau yra parodę, kad paliaubos fronte nedaug ką reiškia.
„Paliaubos jau buvo paskelbtos ne kartą ir niekada nebuvo taip, kad būtų visiška tyla. Be abejo, kad vyktų provokacijos, bet paliaubų blogybė yra ta, kad priešas gali susitempti karinės įrangos, pasipildyti atsargas, pasiruošti. Jie vis tiek turi žmogiškųjų išteklių persvarą, turi daugiau tam tikros geležies, todėl karine prasme tai tikrai nėra į naudą.
Juolab, kad Ukrainos aprūpinimas niekada nebuvo šimtaprocentinis – visada duodavo minimumą, kad atsilaikytų, bet niekada tiek, kad būtų pasiekta pergalė. O pergalė buvo galima – Ukraina ne kartą parodė, kad jos kariai gali šturmuoti teritorijas, tik duokite darbo priemones ir viskas bus padaryta. Dėl to ta pauzė nebūtų gera“, – svarstė O.Guokas.
Ukrainą Osvaldas įvairiais būdais gina jau ne vienerius metus – karo pradžioje ten savanoriavo, vėliau įstojo į savanorišką teritorinės gynybos vienetą, o galiausiai – į Ukrainos kariuomenę.
Tiesa, dėmesį jis atkreipė ir į dar vieną problemą – pasak O.Guoko, iki šiol į Ukrainą vykstantys lietuvių savanoriai ar kariai susiduria su labai pavojingomis sąlygomis, o jų statusas oficialiai – vis dar niekaip neapibrėžtas.
„Manau, kad Lietuva tikrai pajėgi pasirūpinti šita maža socialine grupe, tiek ir sužeistais kariais – žinau jų likimus, žinau tų, kurie turi rimtų sužeidimų, ir nežinau, kas jais rūpinasi, koks jų statusas, bet turbūt nėra jokio statuso.
Buvimas Ukrainoje bet kuria prasme yra pavojingas, net ir būnant sostinėje“, – pažymėjo lietuvis.
