Lietuviai turi milijardus sąskaitose, bet gynybai neskolina

Gyventojai ir verslas per 5 mėnesius įsigijo gynybos obligacijų už daugiau nei 20 milijonų eurų. Tai lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek lietuviai sąskaitose laiko santaupų – kone 24 milijardus eurų. Dalis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad priemonė nepopuliari, nes apie ją trūksta informacijos, o ir grąža neduoda tokios, kokios norisi. Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas teigia, kad valdantieji jau svarsto ne tik didinti mokesčius, bet ir kaip daugiau gynybai pasiskolinti iš žmonių.

Seimo vicepirmininkas susigundė gynybos obligacijomis prieš 5 mėnesius.

„Galbūt nėra patrauklios komercine prasme, kaip siūlo kiti, bet normali, patikima investicija“, – teigė J. Olekas.

LNK stop kadras

Prisidėti prie šalies saugumo gali kiekvienas, ne tik politikai. Perki obligacijas, o Vyriausybė po kurio laiko grąžina pinigus ir dar sumoka 2 procentų palūkanas.

„Geriau sumokėti savo žmonėms negu kažkur į išorę“, – sakė J. Olekas.

Valdantieji ragina gyventojus ir įmones remti gynybą savo pinigais, kad surinktos lėšos keliautų ginkluotės įsigijimui, bet patys vengia rodyti tokį pavyzdį.

„Galvoju, bet dar neturiu“, – prisipažino Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Dainiaus Labučio / ELTA nuotr.

„Šiuo metu dar ne, neįsigijęs. Svarsčiau klausimą, bet dar neįsigijau“, – sakė Seimo narys Martynas Gedvilas.

LNK stop kadras

Sudaryti sąlygas gynybai aukoti ar skolinti paskatino ir tai, kad lietuviai sąskaitose laiko milžiniškas sumas santaupų – beveik 24 milijardus eurų.

Bet išjudinti šiuos pinigus sekasi vangiai. Per 5 mėnesius gynybos obligacijų gyventojai ir verslas nusipirko tik už daugiau nei 20 milijonų eurų.

„Mano tikslas yra, kad mes šitą įrankį išnaudotume maksimaliai“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Andriaus Ufarto / ELTA nuotr.

„Manau, kad dar daug galima padaryti ir tikrai tų lėšų yra“, – patikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Politikai sakė, kad skolinti šalies saugumui trukdo informacijos stoka.

„Finansinio populizmo išraiška gal ir būtų patraukli, bet ji nėra iki galo išdirbta“, – sakė A. Butkevičius.

O ir grąža neduoda tokios, kokios norisi. Už metų trukmės indėlius dalis bankų ir unijų gundo procentu ar net dviem didesnėmis palūkanomis.

„Jos neefektyvios, ekonomiškai nenaudingos“, – tikino Seimo narys Ignas Vėgėlė.

LNK stop kadras

„Žinau tą priemonę, galbūt galėtų didesnis procentas būti“, – svarstė M. Gedvilas.

Seimo vicepirmininkas J. Olekas teigė, kad valdantieji jau svarsto ne tik didinti mokesčius, bet ir kaip gynybai skolintis daugiau per obligacijas.

„Šitas sprendimas turi galioti 3–4–5 metus, kad žmonės matytų finansinę perspektyvą“, – aiškino jis.

J. Olekas sakė, kad gali būti, jog Vyriausybė pasiūlys už obligacijas mokėti daugiau nei dabar, bet kiek – neįvardijo.

„Jos turėtų būti šiek tiek didesnės, galbūt kokiu procentiniu punktu negu dabar yra rinkoje, kad žmonės galėtų turėti ir finansinę naudą“, – tęsė J. Olekas.

Praėjusią savaitę Vyriausybė rinkoje pasiskolino brangiau, nei tą galėjo daryti iš gyventojų. Už 7 metų obligacijas mokės 3,4 procento palūkanas.

„Labai svarbu turėti patogų investavimo mechanizmą, ir palūkanos galėtų būti didesnės, stengiantis įdarbinti savo šalyje esančias lėšas, o ne skolintis iš užsienio“, – teigė Ž. Mauricas.

Tiek valdančiųjų atstovai, tiek opozicija skolinti šalies saugumui susigundytų, jei palūkanos būtų pusantro ar du kartus didesnės.

„Nuosavo kapitalo grąžos palūkanose, rizikingose obligacijose siūlo 8–10 procentų. Jei tai būtų 4 procentai, tikrai tai būtų patrauklu“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

„Obligacijų palūkanų norma turėtų būti truputį didesnė, negu žmonių laikomi terminuotieji indėliai bankuose. Obligacijų palūkanų norma turėtų būti 3–3,5 procento“, – įsitikinęs A. Butkevičius.

Tačiau krašto apsaugos ministrė ragina ir daugiau motyvuoti žmones – paaiškinti, kodėl ir kam bus panaudotos lėšos, kodėl jų iš tikrųjų reikia.

„Kitas veiksnys yra visuomenės informavimas. Mes kartais labai kažkaip naiviai galvojame, kad užtenka kažkur įdėti į kokį nors tinklapį informaciją apie tai, kad tu gali jas įsigyti, ir galbūt vienas pranešimas spaudai praeina žiniasklaidoje“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Problema, kurią matau dabar – trūksta informacijos apie naujas emisijas. Tik specialiai ieškodamas gali surasti tą informaciją. Daugiau žinių apie tai, daugiau reklamos tikrai praverstų“, – pritarė Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

LNK stop kadras

Kaip valdžia populiarins gynybos obligacijas, socialdemokratas J. Olekas žada paaiškinti balandį, kaip ir su mokesčių pakeitimais.

Gynybos obligacijų gyventojai ir verslas gali įsigyti nuo pernai spalio.