Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. būstų, kurie įsigyti su paskola. LRT.lt domisi, ar, karo metu sugriovus tokį nekilnojamąjį turtą (NT), asmuo vis tiek privalėtų bankui grąžinti pasiskolintą sumą.
Rusijos pradėtas karas Ukrainos infrastruktūrai padarė tiesioginės žalos už maždaug 170 mlrd. JAV dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenys.
Daugiausia nuostolių patyrė būsto ir transporto sektoriai – iš viso 98,5 mlrd. dolerių.
Rusijos karas Ukrainoje | AP nuotr.
Labiausiai nukentėjo būsto sektorius, kurio nuostoliai vertinami 60 mlrd. JAV dolerių. Iš viso buvo apgadinta arba sugriauta 236 000 gyvenamųjų pastatų, įskaitant 209 000 privačių namų, 27 000 daugiabučių ir 600 bendrabučių.
Dalis sugriautų pastatų – būstai, pirkti su banko paskola.
Lietuvoje šiuo metu yra 189 tūkst. būstų, už kuriuos nėra išmokėta būsto paskola, informuoja Lietuvos bankas. LRT.lt domisi, ar, karo metu sugriovus su paskola įsigytą būstą, paskolą reiktų grąžinti?
Sugriuvus būstui – valstybės kompensacija
Ukrainos centrinis bankas LRT.lt pažymi, kad prasidėjus karui Ukraina susidūrė su klausimais, ką daryti su karo metu apgriautais pastatais, kurie įsigyti skolinantis pinigų iš banko. Siekiant spręsti šią problemą, teko keisti įstatymus ir juos pritaikyti karo padėčiai.
Rusijos karas Ukrainoje | AP nuotr.
Visų pirma pažymima, kad ukrainiečiai, turintys paskolų, karo metu turi teisę nemokėti įmokų bankui.
„Karo padėties Ukrainoje laikotarpiu (ir per 90 dienų po jos nutraukimo ar atšaukimo) paskolos gavėjas turi teisę kreiptis į kreditorių, prašydamas sustabdyti paskolos grąžinimą“, – rašoma Ukrainos centrinio banko atsakyme.
Tiesa, skolininkai turi atitikti bent vieną iš 3 sąlygų:
1. Turtas yra laikinai okupuotoje teritorijoje arba aktyvių karo veiksmų zonoje.
2. Turtas buvo apgadintas dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos ir gali būti atstatytas tik atlikus kapitalinį remontą arba rekonstrukciją.
3. Turtas buvo sunaikintas dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos, o atkurti būstą šiuo metu neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga.
Taip pat pažymima – jei nekilnojamasis turtas buvo sunaikintas dėl Rusijos agresijos, valstybė skiria kompensaciją – sertifikatą naujam būstui įsigyti arba piniginę kompensaciją už sunaikinto namo atstatymą.
„Paskolos gavėjo prievolė mokėti pagal vartojimo paskolos sutartį atnaujinama nuo tos dienos, kai paskolos gavėjas (arba jo šeimos narys) gauna iš valstybės kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, kuris buvo sugadintas arba sunaikintas dėl Rusijos agresijos, jeigu šis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pagal tokią sutartį, arba nuo tokio turto atkūrimo valstybės lėšomis dienos. Ši nuostata taikoma per 180 dienų nuo karo padėties Ukrainoje nutraukimo ar atšaukimo dienos“, – informuoja Ukrainos centrinis bankas.
Net ir sugriovus namą paskolą reiktų grąžinti?
Šiaulių banko pasiteiravus, ar Lietuvoje prasidėjus karui būsto paskolų turėtojai privalėtų ir toliau kredito įstaigoms mokėti įmokas, pažymima, kad tokiu atveju reiktų vadovautis karo metu priimtais įstatymais.
„Tikėtina, kad karo Lietuvoje atveju būtų priimami svarbūs ir visiems privalomi teisės aktai valstybės lygiu, pateikiamos Lietuvos banko rekomendacijos, kuriais kiekvienas bankas vadovautųsi ir spręstų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš esmės“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė.
Nekilnojamasis turtas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ji pabrėžia, kad, remiantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, karas Lietuvoje, tiek paskelbtas, tiek nepaskelbtas, savaime nereikštų nenugalimos jėgos (force majeure) fakto, dėl kurio yra atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.
Karas Lietuvoje, tiek paskelbtas, tiek nepaskelbtas, savaime nereikštų nenugalimos jėgos fakto
D. Kalvaitienė
„Šiuo atveju labai svarbu pabrėžti, kad nenugalimosios jėgos požymiai yra nustatomi tik individualiai, kai klientas kreipiasi į banką. Jei tokios aplinkybės būtų nustatytos, klientas būtų atleidžiamas nuo delspinigių, padidintų palūkanų ar baudų mokėjimo dėl įmokų nemokėjimo laiku, kol neišnyks minėtos aplinkybės. Karui pasibaigus, jei tai buvo nustatyta priežastis, dėl kurios klientas negalėjo vykdyti įsipareigojimų, paskolos sutartis ir toliau turėtų būti vykdoma, taip pat ir mokamos palūkanos“, – akcentuoja D. Kalvaitienė.
Nekilnojamasis turtas | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Šiaulių banko atstovė taip pat pažymi, kad karo atveju, net ir sunaikinus būstą, kuris įsigytas skolintais banko pinigais, paskolą vis tiek tektų grąžinti.
„Įkeisto turto sunaikinimas neturi įtakos paskolos sutarties vykdymui, t. y. paskola turėtų būti grąžinama išnykus nenugalimosios jėgos aplinkybėms, jei tokios buvo nustatytos individualiai kreipusis į banką“, – teigia D. Kalvaitienė.
Įkeisto turto sunaikinimas neturi įtakos paskolos sutarties vykdymui, t. y. paskola turėtų būti grąžinama išnykus nenugalimosios jėgos aplinkybėms
D. Kalvaitienė
Gali iškilti klausimas, ar nuo to kaip nors apsaugo draudimas? „Daugelyje draudimo sutarčių karas yra nurodytas tarp nedraudiminių įvykių, tačiau dėl konkrečios draudimo sutarties sąlygų reikėtų konsultuotis su savo draudimo bendrove. Įkeisto turto draudimo sutartyse naudos gavėju nurodytas bankas, todėl, jei sąlygose toks atvejis būtų laikomas draudiminiu įvykiu, gauta draudimo išmoka būtų panaudota paskolos ar įsipareigojimų dengimui arba paskolos sutartyje nustatyta tvarka“, – pažymi D. Kalvaitienė
Karų ir konfliktų rizika – nedraudžiama
„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius patvirtina, kad karas ar panašaus pobūdžio neramumai patenka į nedraudžiamųjų įvykių kategoriją – tokia yra galiojanti pasaulinė praktika.
Karas ar panašaus pobūdžio neramumai patenka į nedraudžiamųjų įvykių kategoriją
S. Abraškevičius
„Kalbant konkrečiau, tai yra karas ir jam prilygstantys veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar karas yra paskelbtas), invazija, pilietinis karas, valstybės perversmas, masiniai neramumai, ypatingosios padėties įvedimas, išorės priešo veiksmai ir panašiai.
Saulius Abraškevičius | Lietuvos draudimo nuotr.
Tokiems atvejams nėra įmanoma nustatyti logiškos draudimo įmokos tam, kad būtų kompensuoti potencialūs dėl jų patirti nuostoliai. Paprastai draudikai nedraudžiamuosius įvykius išvardija būsto draudimo taisyklėse ir sutarties prieduose, tad su jais draudėjas (asmuo, kuris nori apdrausti savo turtą) gali susipažinti prieš pasirašydamas draudimo sutartį“, – aiškina S. Abraškevičius.
Vis dėlto, net ir neramumų metu galioja draudimas nuo stichinių ir gamtos nelaimių, vagysčių.
„Tokia draudimo apsauga yra įprasta ir ji yra teikiama. Paprastai draudžiant būstą jis apsaugomas nuo pagrindinių rizikų, t. y. ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio“, – sako S. Abraškevičius.
Karas Ukrainoje | AP nuotr.
Jis pažymi, kad „Lietuvos draudimas“ apie būsto draudimo sąlygas, kurios galiotų karo atveju, sulaukia tik pavienių klausimų: „Nejaučiame, kad jų srautas būtų išaugęs.“
Lietuvos bankas: įsijungtų force majeure principai
Tuo tarpu Lietuvos bankas aiškina, kad specialaus reguliavimo, kaip būtų grąžinamos paskolos karo atveju, ar reikėtų grąžinti būsto kreditą sugriuvus NT objektui, kol kas nėra.
„Galioja įprastiniai teisiniai force majeure (nenugalima jėga) principai ir Civilinio kodekso nuostatos, tačiau kitų šalių (pvz., Ukrainos) praktiniai pavyzdžiai rodo, kad karinių neramumų atveju įvedami specifiniai reguliavimo pokyčiai“, – rašoma Lietuvos banko komentare.
Karas Ukrainoje | AP nuotr.
Taip pat pažymima, kad konkrečios tikslinės reguliacinės priemonės, skirtos kredito įstaigų skolininkų interesams apsaugoti, priklausytų nuo tuo metu susiklosčiusių aplinkybių visumos.
haoqxg