Šalies vadovas, naudodamasis konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise, teikia derinti su institucijomis ir visuomene Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, rašoma Prezidento kanceliarijos pranešime žiniasklaidai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad kadenciją baigusiam Gitanui Nausėdai, kaip ir kitiems buvusiems prezidentams, iki mirties bus mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta.
Jos dydis yra 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Pernai mėnesinė G. Nausėdos alga buvo 10293 eurai neatskaičius mokesčių. Vadinasi, jo valstybinės rentos dydis būtų 3992 eurai arba maždaug 6-ios vidutinės pensijos.
Be rentos G. Nausėda galės gauti ir įprastą senatvės pensiją, kurią sudaro bendroji ir individualioji dalis.
Kaip rašoma pranešime, dėl šiuo metu galiojančio reguliavimo individualiosios pensijos dalies indeksavimui skiriama lėšų suma ir jos pagrįstumas kasmet tampa politinių diskusijų objektu.
Siekdamas aiškesnės ir objektyvesnės individualiosios pensijos dalies indeksavimui skiriamų papildomų lėšų sumos skaičiavimo tvarkos, prezidentas siūlo nustatyti, kad ši suma nebūtų mažesnė nei 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato.
„Sodros“ rezervai yra nemaži, kaip ir kasmet planuojami pensijų socialinio draudimo įmokų perviršiai, todėl visuomenė teisėtai kelia klausimą dėl individualiosios pensijos dalies spartesnio augimo. Mano inicijuojamas įstatymo projektas užtikrintų, kad papildomas pensijų indeksavimas būtų tiksliau apibrėžtas ir, svarbiausia, – teisingesnis. Mes, kaip visuomenė, turime vykdyti savo įsipareigojimą senjorams, kūrusiems mūsų šalies gerovę, nusipelniusiems oraus gyvenimo“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak jo, aiškesnių ribų ir kriterijų nustatymas padėtų sukurti tvaresnę ir labiau prognozuojamą socialinio draudimo sistemą, geriau atitinkančią visuomenės lūkesčius ir mažiau priklausomą nuo politinių sprendimų.
Šiuo metu įstatymas numato viršutinę panaudotinų papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti ribą – 75 proc., tačiau žemutinė riba, t. y. mažiausia papildomam pensijų indeksavimui skiriama lėšų suma, nenustatyta.
Prezidento siūloma aiškesnė tvarka, pagal kurią būtų apskaičiuojama mažiausia konkreti papildomų lėšų, skiriamų individualiajai pensijos daliai indeksuoti, suma, prisidėtų prie skaidresnio ir labiau prognozuojamo socialinio draudimo sistemos veikimo.
Sprendimai dėl papildomo pensijų indeksavimo būtų labiau grįsti objektyviais ekonomikos rodikliais, ilgalaikio socialinio draudimo sistemos tvarumo ir finansinio stabilumo principais.
Tai kad dar ne pensininkas gegužės mėn 61 m