Šiandien per Lietuvą nuaidėjo žinia apie žymaus žurnalisto, visuomenės veikėjo, rašytojo ir keliautojo Algimanto Čekuolio mirtį. Nusipelnęs Lietuvos šviesuolis, palietęs ne vieną savo mintimis, pasaulį paliko eidamas 94-uosius metus.
Apie paskutines mylimo tėčio A. Čekuolio dienas naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti jo sūnus Justas Čekuolis.
Pokalbio metu J. Čekuolis pabrėžė tai, kad tėtis nugyveno turiningą gyvenimą, ir pasidžiaugė tuo, kad pasaulį A. Čekuolis paliko ramiai, be skausmo ir gerų žmonių apsuptyje.
Paskutinės A. Čekuolio dienos
Prakalbus apie paskutiniąsias tėčio bei aktyvaus visuomenės veikėjo A. Čekuolio dienas, jo sūnus J. Čekuolis pasakojo, kad tėtis jas praleido Trakuose, slaugos namuose.
Sūnus pasakojo, kad garbaus, 93 metų amžiaus, tėčiui jau buvo reikalinga didesnė priežiūra nei sūnus galėjo ją suteikti, tad buvo pasirinkti slaugos namai, kurie siūlė visapusišką priežiūrą.
„Tėtis paskutinius savo trejus metus leido Trakuose, slaugos ligoninėje, kur jį labai gerai prižiūrėjo. Žmogui 93 metai ir jam reikėjo didesnės priežiūros nei tai buvo galima daryti namuose, negu aš galėjau užtikrinti gyvendamas savo gyvenimą ir dirbdamas savo darbą“, – atvirai pasakojo pašnekovas.
Jis atviravo, kad paskutiniosiomis gyvenimo savaitėmis tėčio sveikata pradėjo šlubuoti, o šiandien buvo pranešta žinia apie jo mirtį. J. Čekuolis prisiminė paskutinės savo tėčio gyvenimo dienos rytą:
„Tėčiui paskutinėmis savaitėmis buvo tam tikrų sveikatos problemų paūmėjimas. Jam paskutinėmis dienomis dar buvo pagerėję, bet šiandien tėtis pavalgė pusryčius, išgėrė kakavos ir užsimerkęs išėjo…“
Žymaus žurnalisto sūnus prisipažino, kad iki tol jų šeima buvo pagalvojusi apie tai, kad tėtis vieną dieną iškeliaus Anapilin, tačiau iki paskutinių dienų šventai tikėjosi, kad ši diena dar neateis.
„Mes visi mirsime, tad pagalvodavome apie šį dalyką. Mes ruošėmės blogiausiam, bet visada tikėjomės geriausio, tad, žinote, stebuklo nėra ir jo negali būti. Svarbiausia, kad jis išėjo gerų žmonių apsuptyje, ramiai, nesikankindamas“, – kalbėjo jis.
Išliko smalsus iki paskutiniųjų dienų
Prabilus apie tai, ar prisimena savo paskutinį pokalbį su tėčiu, J. Čekuolis prisipažino, kad jis nebuvo niekuo ypatingas.
Vis tik pašnekovas pasidalijo paskutiniuoju savo sesers Ievos Čekuolytės pokalbiu su tėčiu ir pasidžiaugė, kad iki paskutinių dienų Lietuvos šviesuolis neprarado smalsumo:
„Kaip man pasakojo sesuo, ji, kai kalbėjosi paskutinį kartą su tėčiu, tai pasakojo jam apie dirbtinį intelektą. Jam buvo labai įdomu, kas tai per dalykas ir su kuo tai valgoma, kiek tai yra naudojama. Jis iki pat paskutinių dienų, kiek buvo sąmoningas, buvo žingeidus, smalsavo, domėjosi.“
Galiausiai, komentaru sutiko pasidalinti ir kartu su J. Čekuoliu buvusi I. Čekuolytė. Ji pasakojo, kad svarbiausia yra pasidžiaugti visu tėčio turiningu gyvenimu.
„Mes norėtumėme pasidžiaugti jo gyvenimu, jis tikrai buvo žmogus, kuris mylėjo kitus žmones, buvo prieinamas, svarbus visiems. Nors žmogus išėjo, bet jis taip turiningai nugyveno savo gyvenimą, reikia tuo pasidžiaugti, kad jis galėjo tai padaryti“, – pridėjo I. Čekuolytė.
A. Čekuolio gyvenimas
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad A. Čekuolio gyvenimas buvo spalvotas ir kupinas nuotykių – 1931 m. lapkričio 11 dieną Panevėžyje gimęs A. Čekuolis 1953 m. baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje, o tais pačiais metais jo gyvenimas pasisuko visai kita linkme – kone dešimtmetį dirbo jūreiviu žvejybiniuose laivuose, tuo metu rašė knygas, apsakymus, baigęs kalbų mokyklą Havanoje, 1964-1967 metais vertėjavo ir dėstytojavo Kuboje.
Tuomet keliai pasuko į žurnalistiką – nuo 1969 iki 1986 metų A. Čekuolis buvo SSRS naujienų agentūros „Novosti“ korespondentas Maskvoje, Kanadoje, Potugalijoje, kur buvo ir biuro vedėjas, bei Ispanijoje.
Nuo 1986 iki 1992 m. jis dibo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau tapo televizijos veidu – 1995-2016 metais rengė ir vedė legendine tapusią laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
A. Čekuolis prisidėjo ir prie Lietuvos ateities kūrimo – 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vėliau, 1988-1990 m., ir jo Seimo tarybos narys, o 1989 m., remiamas Sąjūdžio, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.
