„Viską suspėjau, nugyvenau įdomų gyvenimą, keliavau, dirbau, sukūriau šeimą, mylėjau… Sukūriau save, o tai jau yra nemažai, todėl ir nebijosiu pažiūrėti į akis tai, kuri akių neturi“, – pasitikdamas vieną paskutinių savo gimtadienių LRT.lt sakė legendinis žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis. Jo netekus LRT.lt kviečia prisiminti jo darbus ir mintis.
Šalį apskriejo žinia, kad eidamas 94-uosius amžinybėn iškeliavo Algimantas Čekuolis, Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, 22 knygų autorius ir keliautojas, už savo veiklą apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Algimantas Čekuolis | BNS nuotr.
Vienintelis dalykas, kurio antrąkart neužsitepsi ant duonos ir kuris nepasikartoja, – gyvenimas. Jį reikia pragyventi pilnai.
A. Čekuolis.
„Manau, kad mano išėjimas bus paprastas. Užmerksiu akis ir po to nebus nieko. Tai visai neblogai“, – artėjant 90-mečiui svarstė A. Čekuolis, skaičiuodamas vis kapsinčius metus ir besidžiaugdamas, kad likimas jų atseikėjo dosniai.
Paskutiniuosius savo metus garsus žurnalistas praleido netoli Trakų esančiuose slaugos namuose, kur pats nusprendė persikelti, matydamas, jog jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
„Vietos man užteko ir Vilniuje. Turiu pirmą aukštą Čiurlionio gatvėje, su sodeliu. Gyvenome ten su sūnumi Justu ir marčia. Sutarėme puikiai. Niekas manęs neišvarė. Sprendimą išsikelti iš savo namų ir įsikurti čia priėmiau pats“, – prieš trejetą metų buvo pasakojęs A. Čekuolis.
Algimantas Čekuolis | LRT
Ne kartą sakęs, kad rašymas – viena jo ilgaamžiškumo paslapčių, ir gyvendamas slaugos namuose savo kambaryje jis įkurdino darbo kampelį su kompiuteriu ir spausdintuvu, kad ir toliau galėtų rengti tekstus portalui LRT.lt, 2023-aisiais pristatė ir savo knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“. „Toliau darau tai, be ko savo gyvenimo neįsivaizduoju. Būtinai turiu sėsti dirbti. Kitaip bus gėda į save veidrodyje pasižiūrėti“, – tikino A. Čekuolis, viename paskutinių interviu LRT.lt sakęs, kad tai buvo ir savotiškas jo būdas bėgti nuo sukriošimo ir mirties.
Rašymas jam buvo tapęs ir paguoda, kai 2019-aisiais neteko žmonos, psichologės Editos Čekuolienės, su kuria per gyvenimą žengė daugiau nei tris dešimtmečius.
Algimantas Čekuolis | BNS nuotr.
„Mes su žmona visuomet vienas į kitą kreipėmės trečiuoju asmeniu. Iš dalies tai susiję su mano bajoriška kilme. Kai su Edita nutarėme tuoktis ir jai pasakiau, kad nuo šiol vienas kitam sakysime „jūs“, ji gūžtelėjo pečiais ir nustebusi pasiteiravo, kodėl, – prisiminimais dalijosi A. Čekuolis. – Todėl, kad „eik tu po velnių“ supykęs gali pasakyti kiekvienas, o „eikite jūs po velnių“ pasakyti neišeina, tokia frazė neturi savo svorio. Bet koks kitas pabarimas su „jūs“ skamba kaip ironija ar kur kas draugiškesnis pokalbis.“
Anot A. Čekuolio, jiedviem susituokus, E. Čekuolienė pasakė, jog ji nei verda, nei gamina. „Iš pradžių pamaniau, kad ji juokauja. Kadangi pats buvau virėjas mėgėjas, su malonumu ir gamindavau. Vienas iš mano firminių patiekalų – steikas argentinietiškai. Jį pagaminti labai sunku, nes ruošiamas jis be lašo riebalų ir kepamas ant druskos.
Pusę metų ji stebėjo, kaip aš gaminu, o tada pasakė, kad ir pati norėtų prie viryklės prieiti. Pasirodo, ji stebėjo, skaitė, su pažįstamomis kalbėjo ir pasidarė viena iš geriausių namų virėjų. Visi kas pas mus svečiuodavosi, negailėdavo pagyrimų“, – po žmonos netekties šviesiai ją prisimindavo žurnalistas.
Algimantas Čekuolis | BNS nuotr.
Vis tik šviesūs ir gražūs prisiminimai ne visada užgoždavo netekties skausmą. A. Čekuolis buvo sakęs, kad giminių netektys taip nepaveikia, kaip vyro ar žmonos. „Išėjus Editai, atsivėrė kažkokia tuštuma. Kartais apie netektį primena ir smulkmenos, tokios smulkios, kaip dulkės. Neturiu kam pasidžiaugti, kai sudėlioju sklandų sakinį, neturiu ir kam pasiguosti, kai žodžiai nesusidėlioja. Namuose trūksta tam tikro aido. Jis daug svarbesnis, nei gali pasirodyti.
Du dešimtmečius, kuriuos drauge pragyvenome su Edita, man buvo gera, nes ji buvo labai kritiška. Namuose nebuvau nei genijus, nei pranašas“, – kalbėjo garsus žurnalistas, po žmonos mirties pasidalijęs savo mintimis portalo LRT.lt publikacijoje „Mylėk ją (jį) labiau už juos“.
Netekties akivaizdoje tvirčiausiu ramsčiu A. Čekuoliui tapo atžalos iš pirmosios santuokos: sūnus, žinomų atlikėjų vadybininkas Justas Čekuolis, ir dukra, menininkė Ieva Čekuolytė. „Užaugo puikūs vaikai, kurie mane labai palaiko“, – nekart buvo sakęs garsus žurnalistas, pripažinęs, jog visą gyvenimą tiek dirbo, kad laiko šeimai nelabai ir belikdavo.
Algimantas Čekuolis | LRT archyvo nuotr.
„Visada norėdavau didesnio kąsnio, nei galiu apžioti. Anot mano motinos, toks mano būdas išryškėjo, kai man buvo vos 5–7 metai, o kai man buvo dvylika ir keitėsi frontas, aš vienas pats to nežinodamas perėjau 75 kilometrus per fronto liniją.
Būdamas šešiolikos išvykau į Maskvą, į literatūros institutą. Išvykau mokėdamas tik vieną rusišką žodį „tak“. Tačiau būdamas jaunu rašytoju nenorėjau rašyti apie žemės ūkio kolektyvizavimą, pramonės kūrimą ir jos pirmūnus. Nenorėjau meluoti, tad baigdamas institutą pradėjau galvoti apie jūrą. Viskas susiklostė taip, kad dvylika metų žvejybos laivuose dirbau jūreiviu, po kelerių metų tapau bocmanu“, – savo gyvenimo istorija prieš keletą metų dalijosi A. Čekuolis.
Kubos vandenyse gaudydamas žuvį, jis pramoko ispanų kalbos, tad buvo pakviestas dirbti vertėju kranto tarnyboje. Būtent ten, jis sakėsi supratęs, kad, dirbdamas daug ir kartais net pro sukąstus dantis, gali padaryti viską.
Algimantas Čekuolis | LRT archyvo nuotr.
„Netrukus po to, kai išvykau iš Kubos, vėl į ją sugrįžau. Tik šįkart turėdamas oficialų darbą ir drauge su savimi pasiėmiau šeimą. Būtent Kuboje gimė dukra Ieva. Ten baigiau vakarinę kalbų akademiją. Taigi dienomis daug dirbau, o vakarais labai daug mokiausi. <…>
Aš visada labai daug dirbau. Rašydamas kelionių žurnalui važiuodavau į svečias šalis, vėliau dirbau naujienų agentūroje „Novosti“, buvau korespondentu Kanadoje, vėliau Portugalijoje, dirbau vertėju Madride.
Beje, pirmą kartą grįžęs iš Kubos, Lietuvoje apsigyvenau pas tėvus ir pradėjau mokytis anglų kalbos. Mane mokė vienas konservatorijos dėstytojas, dirbęs Londone. Po keturių mėnesių jis man padėkojo ir pasakė, kad nebeturi, ko daugiau manęs išmokyti. Aš namuose visada išmokdavau bent porą pamokų į priekį. Toks mano charakteris“, – tikino garsus vyras, nemažai savo gyvenimo epizodų aprašęs ir savo knygose.
„Kartais stebiuosi, kad tiek nugyvenau – porą kartų skridau lėktuvu, kuris patyrė avariją, triskart plaukiau laivu, kuris skendo, o aš vis dar čia. Mano bendraklasių ir kurso draugų jau daugelio nebėra“, – atsiduso žengdamas 90-mečio slenkstį.
Daugybė jo įžvalgų, pastebėjimų bei parengtų laidų šiandien saugo ir LRT archyvas – daugiau nei du dešimtmečius nuo 1995-ųjų žurnalistas kiekvieną savaitę sveikindavosi su LRT TELEVIZIJOS žiūrovais ir kviesdavo drauge praleisti „Popietę su Algimantu Čekuoliu“.
„Kai pradėjau dirbti televizijoje, įsivaizdavau, kad į mane žiūri mano teta iš Kauno. Ir žiūri labai kritiškai, todėl turiu būti labai linksmas, nesusikaustęs, turėti minčių ir ką pasakyti, ne tik parodyti“, – pirmuosius kartus eteryje prisiminė ilgametis laidos kūrėjas ir autorius.
Algimantas Čekuolis | LRT archyvo nuotr.
80-mečio proga A. Čekuolis buvo pripažintas vyriausiu amžiumi televizijos laidos vedėju pasaulyje, o su televizija atsisveikino po savo 85-ojo gimtadienio 2016-aisiais.
Žiūrėkite specialią laidą, skirtą A. Čekuolio 80-mečiui:
Per porą dešimtmečių laida „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ tapo savotišku reiškiniu, o laidos kūrėjas ir vedėjas – vienu žymiausių šalies žurnalistų. Apie jį buvo kuriami šmaikštūs pokštai, iš laidų ištraukų montuojami įvairūs vaizdo klipai.
„Žinau, kaip apie mane juokaujama socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, buvo toks pokštas: „A. Čekuolis neskaito Šventojo Rašto, nes pats jį parašė.“ Suprantu, kad tai sąmojis ir, beje, labai geras sąmojis, truputį ironiškas. Ir aš jį priimu.
Žinau, kad buvo ir kelios enciklopedijos pagal A. Čekuolį. Kas gali būti labiau skatinantis ir pralinksminantis – gerąja prasme – populiarumas? Jei kas sakytų, kad galiu visus juokelius apie save ištrinti iš socialinių tinklų, tikrai to nedaryčiau – tegul jie būna“, – prieš kelerius metus juokėsi gero humoro jausmo nestokojęs žurnalistas.
Pajuokauti apie save jis nevengdavo ir paskutiniais metais, tačiau surimtėjęs stabteldavo ir pasidžiaugdavo galėdamas pasakyti, kad jo gyvenimas nepraėjo veltui: „Vartydamas praeities puslapius, galiu pirštu besti į bet kurį – nerasiu nė vienos dienos, kai aš nuobodžiavau.“
„Aš pats tokį gyvenimą susikūriau, niekas man jo nepadovanojo. Net tėvai nenorėjo, kad išvažiuočiau studijuoti į Rusiją, tačiau dar neturėdamas paso, būdamas šešiolikos, išvykau. Norėjau anksti pradėti savarankišką gyvenimą.
Jei kuo nors ir didžiuojuosi, būtent tuo, kad esu self-made man – žmogus, kurio gyvenimas ir sėkmė priklauso tik nuo jo paties“, – žvelgdamas į nueitą gyvenimo kelią prieš kelis metus tikino A. Čekuolis, legendinis publicistas, žurnalistas, TV laidų kūrėjas ir vedėjas, daugiau nei 20-ies knygų autorius.
