Lietuva ištarė „sudie“ šalies šviesuoliui, ilgamečiui LRT laidų vedėjui, žurnalistui, 22 knygų autoriui, keliautojui Algimantui Čekuoliui (1931–2025). Amžino poilsio jis atgulė Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.
Visi, norėję atsisveikinti su šviesaus atminimo žurnalistu, šeštadienio pavakarę bei sekmadienio rytą rinkosi į Vilniaus laidojimo rūmus, esančius Olandų gatvėje.
Atiduoti pagarbą atvyko velionio artimieji, kolegos, bendražygiai iš televizijos bei daugelis kitų.
Tarp jų – Andrius Tapinas, Česlovas Juršėnas, Edita Mildažytė, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Beata Nicholson, Deividas Norvilas, Algirdas Kaušpėdas bei kiti.
Primename, kad balandžio 4-osios rytą Lietuvą apskriejo skaudi žinia, jog A. Čekuolis išėjo iš šio pasaulio.
Plačiau apie tai, kas įvyko lemtingą balandžio 4-osios rytą, naujienų portalui Lrytas papasakojo žurnalisto sūnus Justinas Čekuolis. Vyras paatviravo, kad šį pasaulį tėtis paliko ryte, po pusryčių.
„Nugyvenęs ilgą, turiningą ir turtingą gyvenimą tėtis paliko šį pasaulį. Paskutinius tris metus jis buvo Trakuose esančioje slaugos ligoninėje, kur juo puikiai rūpinosi. Iki tol gyvenome mes kartu, tačiau mano darbo pobūdis nelabai leisdavo prižiūrėti jį taip, kaip jam reikia.
Jis, kaip 93-ejų, buvo tikrai šviesus, o šiandien ryte tiesiog, pavalgė pusryčius ir ramiai sau išėjo“, – apie lemtingą akimirką Lrytas pasakojo jis.
J. Čekuolis teigė tėtį lankęs du ar tris kartus per savaitę. Pasak jo, visuomet buvo įdomu su juo pasikalbėti, o didžiausią įspūdį paliko vienas paskutinių pokalbių su seserimi Ieva.
„Sesuo su juo bendravo paskutinė. Tuomet jųdviejų pokalbis buvo apie naujoves – ji pasakojo tėvui apie dirbtinį intelektą.
Žinot, nebuvo taip, kad mes kalbėjome ir ruošėmės tam. Atėjo laikas, tai atėjo laikas“, – kalbėdamas atsiduso jis.
Algimantas Čekuolis gimė mokytojų šeimoje. Tėvai nuo 1930 m. dirbo Kielių kaime Kielių pradinėje mokykloje (Širvintų valsčius). Tėvams 1940 m. persikėlus į Širvintas, čia lankė pradinę mokyklą ir aukštesnes klases. 1947 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į literatūrinį Rašytojų sąjungos Maskvos Maksimo Gorkio institutą, kurį baigė 1953 m. Taip išvengė deportacijos (tėvai buvo šauliai).
Iš karto 1953 m. įstojo į Klaipėdos žvejybos laivyną (silkių gaudymo ekspedicija) paprastu jūreiviu ir išplaukė į jūrą. 1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių aštuonios išleistos). Nuo 1959 m. TSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę Džono Rido kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.
1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo TSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride.
1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną.
1994 m. su sunkumais susidūrusio „Apus“ banko Stebėtojų tarybos pirmininkas; mėgino rasti investuotojų Ispanijoje, tačiau pastangos išgelbėti „Apus“ banką buvo nesėkmingos. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Mokėjo anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų ir lietuvių kalbas.
