Po rezonansinės istorijos Kelmėje, kai per vaiko laidotuves kunigas užuot guodęs artimuosius juos moralizavo, laidų vedėjas, komunikacijos specialistas ir renginių organizatorius Saugirdas Vaitulionis „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ atvirai išsakė savo nuomonę apie šiandieninę Bažnyčios padėtį Lietuvoje.
Pasak jo, institucija, kuri turėtų būti moralės švyturys, vis dažniau veikia kaip verslo subjektas. O tikintieji, matydami šią dviveidystę, pamažu nusisuka. „Bažnyčia ir Dievas – tai du skirtingi dalykai. Bažnyčia jau seniai atsisveikino su morale“, – tvirtai pareiškė pašnekovas.
Smerkimas vietoj užuojautos: kur dingo gailestingumas?
Pokalbio metu Vaitulionis atkreipė dėmesį į paskutinį, visuomenę sukrėtusį atvejį – vaiko laidotuves, kuriose kunigas vietoj užuojautos tėvams metė kaltinimus dėl to, kad jie nėra susituokę bažnyčioje. Toks požiūris, pasak jo, atskleidžia gilesnę problemą – žodžiai „neteisk ir nebūsi teisiamas“ nebegalioja net pačiai Bažnyčiai.
„Tokie atvejai tik įrodo, kad šiuolaikinei visuomenei reikia kitokios Bažnyčios – atviros, jautrios, o ne smerkiamos. Kunigas turi būti tas, kuris paguodžia, o ne atveria dar vieną žaizdą“, – kalbėjo jis.
Bažnyčia – verslas su kainininku
Vaitulionis neslėpė pasipiktinimo tuo, kaip veikia dabartinė bažnytinė sistema. Anot jo, institucija, kuri turėtų remtis aukomis, turi aiškius įkainius: vestuvės, krikštynos, laidotuvės – viskam yra savo kaina. Ir jei žmogus duoda mažiau – sulaukia ne maldos, o priekaištų.
„Jei tai auka – tai ir turėtų būti auka. Duodi, kiek gali. Bet dabar – lyg būtum skolingas. Ir jei neturi nustatytos sumos, dažnai tiesiog esi atstumiamas“, – teigė jis.
Prabanga, kuri žeidžia tikinčiuosius
Pasak komunikacijos specialisto, jį stebina ir tai, kokiais automobiliais važinėja kai kurie kunigai. Prabangūs modeliai, tokie kaip „Tesla“ ar „Audi Q7“, tapo ne išimtimi, o taisykle.
„Kai kurie kaimo klebonai važinėja „Tesla“, o kiti – visai neblogais visureigiais. Ir jei jų to paklausi, atsakys, kad automobilis – priskirtas, naudotas ar dar kažkoks. Bet esmė ne techninis lapas – esmė, kad tai kertasi su tuo, ką jie patys pamokslauja“, – sakė Vaitulionis.
Jis pridūrė, kad po viešų pasisakymų socialiniuose tinkluose sulaukė daugybės žmonių žinučių – ne tik palaikančių, bet ir pasidalijusių savo nemaloniomis patirtimis su kunigais. Daug jų liko neišgirsti ar nutildyti.
Dviveidiškumas, kuris atbaido
Anot pašnekovo, didžioji problema – Bažnyčios dviveidiškumas. Ji greitai pasisako prieš įvairius šiuolaikinius reiškinius – pagalbinį apvaisinimą, abortus, tačiau tyliai praleidžia pro akis tai, kas pačioje institucijoje yra ne mažiau skandalinga: pedofilijos atvejai, moraliniai pažeidimai, dvasininkų slapti gyvenimai.
„Kaip galima pamokslauti apie moralę, kai pats ją laužai? Ir žmonės tai mato – todėl jie ir nebevaikšto į bažnyčią. Jie nebemato skirtumo tarp pamokslo ir spektaklio“, – svarstė Vaitulionis.
Tikėti galima ir be institucijos
Pats Saugirdas prisipažįsta, kad į bažnyčią eina retai. Ne todėl, kad netiki Dievu, o todėl, kad jo tikėjimas nebepriklauso nuo institucijos.
„Aš netikiu tuo, kad man moralę aiškina žmogus, kuris važinėja prabangiu automobiliu, turi dvigubą gyvenimą ir slepiasi po sutana. Man nereikia jo patvirtinimo, kad tikėčiau Dievu“, – kalbėjo jis.
Gerų kunigų – taip pat yra
Nepaisant aštrios kritikos, Vaitulionis pabrėžia, kad jis nekalba apie visus dvasininkus. Anot jo, Lietuvoje netrūksta ir tokių kunigų, kurie iš tikrųjų gyvena pagal tikėjimo vertybes ir sugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio.
„Yra kunigų, kuriuos tikrai verta gerbti. Pavyzdžiui, Druskininkų klebonas Vaidas Vaišvilas. Jo pamokslai – gyvi, aktualūs, suprantami. Pas jį į mišias renkasi ir jaunimas, nes jis supranta, kokiame amžiuje mes gyvename“, – pagyrė jis.
Saugirdo Vaitulionio pasisakymas – tai ne puolimas prieš tikėjimą, o kvietimas atviram pokalbiui. Apie tai, kokios Bažnyčios mes norime, kokių kunigų tikimės ir kodėl kartais tikėjimą reikia išlaisvinti iš institucinių rėmų.
