Jau žino, kokie orai mūsų laukia Lietuvoje: viską parodė pati gamta

Rytoj Lietuvoje bus minimos Jurginės – senovinė pavasario šventė, žyminti gamtos atbudimą ir ganymo sezono pradžią. Tai svarbi diena senajame lietuvių kalendoriuje, kupina papročių ir simbolikos. O kartu su švente gyventojai vis dar domisi, kokių orų tikėtis po Velykų.

Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kad atsakymus į tai jau pateikė pati gamta – tereikėjo stebėti Velykų ryto ženklus ir vėjo kryptį.

Atskleidė, kokių orų galime tikėtis

Etnologo L. Klimkos teigimu, norint nuspėti, kokie orai laukia po Velykų, reikėjo stebėtigamtos ženklus pačių švenčių metu. Kaimo žmonės, anot jo, tikėjo, jog vos tik bažnyčioje pasibaigdavo prisikėlimo mišios ir prasidėdavo procesija aplink bažnyčią, svarbiausia būdavo stebėti vėjo kryptį.

„Pagal tai spėdavo, kokia bus vasaros pirmoji pusė. Jeigu iš vakarų pučia – lietinga pirma vasaros pusė. Jeigu iš vakarų – vėjuota, žvarbi. Jeigu iš šiaurės – žiema dar grįš. Jeigu iš pietų – puiku, čia pat vasara“, – atskleidžia jis.

Anot etnologo, šiemet Velykų rytas buvo gana ramus – vėjo nesijautė. Tokiu atveju, kaip sako L. Klimka, senovėje žmonės grįžę namo vėlyvų pusryčių, ant šventinio stalo jau rasdavo sudėtus velykinius patiekalus, o vyriausias šeimos narys imdavo margutį – geriausia tą, kuris buvo pašventintas bažnyčioje – ir pasukdavo jį ant stalo ranka.

„Sukasi margutis ilgai ir sustoja. Tada žiūrėdavo, į kurią pusę smaigalys žiūri. Tada, panašiai kaip su vėju, spręsdavo, į ką margutis rodo“, – pabrėžia jis.

Šiemet, pasak L. Klimkos, margutis parodė šiaurės vakarų kryptį, o tai – nelabai gera žinia. Anot jo, pirmąją vasaros pusę gali lydėti permainingi orai.

Ką pranašauja Jurginės ir paukščiai?

Vėliau, etnologo teigimu, žmonės orus spėdavo pagal Jurgines – jei Jurgis atjoja ant širmo žirgo, tai reiškia šalną. Be to, Jurginės minimos rytoj, balandžio 23-iąją dieną.

L. Klimkos teigimu, šalnų gali pasitaikyti iki pat Sėkminių, tad reikėtų būti pasiruošus. Vis dėlto, pasak jo, gyvulius per Jurgines būtina išvesti iš tvarto – kad paklausytų paukščių giesmių ir pakvėpuotų grynu oru.

„Jeigu Jurginės saulėtos ir gražios, sakydavo: „Puiku, žolė gerai augs“. O čia svarbiausia pievoms – ganiava bus gera, nes per Jurgines pradėdavo ganiavas įvairioms apeigoms“, – atskleidžia jis.

Pasak pašnekovo, kalendorinės datos svarbios orų spėjimams, tačiau gamta dažnai kalba garsiau.

„Pavyzdžiui, pirmas beržas ar pirmas alksnis išsprogo. Kiek stebėjau, mačiau, kad pirmas buvo beržiukas. Tai rodo šiltą vasaros pradžią, kad šiltų dienų bus“, – sako jis.

L. Klimka taip pat atkreipia dėmesį į paukščių elgseną. Pavyzdžiui, jei lizdeliai sukami užuovėjoje, vadinasi, jie bijo vėjuotų orų.

„Žiūrėdavo, ką gandras į lizdą neša. Jeigu neša žagarus – atneš gerą orą, jeigu neša samanas, kiminus – lietingą orą atneš. Jeigu gandras gražiai baltas – orai geri bus bent jau artimiausią savaitę, o jeigu gandras murzinas – tai tikrai greitai lietus ateis“, – sako etnologas.

Taip pat žmonės stebėdavo, kur pempės suka lizdus:

„Jeigu ant kalnelio – vasara lietinga bus ir bulves geriau sodinti sausesnėje vietoje. O jeigu lomelėje – vadinasi, sausringa vasara pranašaujama. Reikėtų sėti linus ar javus tokiose vietose, kuriose jie neišdžiūtų – sėslesnėse vietose.“

Vis tik, pasak jo, dabartiniai gamtos ženklai rodo, kad orai bus neblogi, tačiau šalnų gali pasitaikyti.

„Šalna gali būti nakties metu, o dieną gali būti visai gražus oras“, – atskleidžia jis.