Suprantama, kad prieš mirtį žmonės apmąsto savo gyvenimą ir netgi apgailestauja dėl kai kurių dalykų, kuriuos padarė ar kurių nepadarė. Kad ir ko gailėtumėtės, gyvenimo pabaigoje gali būti sunku susitaikyti su supratimu, kad yra dalykų, kuriuos galėjote padaryti kitaip, bet nebeturite galimybės to ištaisyti. Tačiau dėl ko dažniausiai gailisi mirštantys žmonės?
Daug metų paliatyviosios slaugos srityje dirbusi Bronnie Ware papasakojo apie dažniausiai pasitaikančius dalykus, kurių žmonės labiausiai gailisi artėjant mirčiai.
B. Ware labai atvirai papasakojo apie savo darbo detales, pradedant pokalbiais apie pacientus, mirties procesą ir sielvartaujančias šeimas, rašoma unilad.com.
Būdama slaugytoja, ji matė daug dalykų, kurių daugelis žmonių niekada neturės galimybės pamatyti, o turint omenyje, kad ji mums visiems leidžia susipažinti su savo įžvalgomis prieš sulaukiant pabaigos, tai priminimas, kad dabar turime galimybę gyventi kitaip, atsižvelgdami į tai, ko vieną dieną galbūt gailėsimės.
Ko gailisi mirštantys žmonės?
Savo tinklaraštyje ji paaiškino: „Žmonės labai paauga, kai susiduria su savo mirtingumu. Išmokau niekada nenuvertinti kieno nors gebėjimo augti. Kai kurie pokyčiai buvo fenomenalūs.
Kiekvienas patyrė įvairių emocijų, kaip ir tikėtasi, neigimą, baimę, pyktį, gailestį, dar didesnį neigimą ir galiausiai susitaikymą. Tačiau kiekvienas pacientas prieš išeidamas rado savo ramybę, visi iki vieno.“
Žmonės, paklausti apie tai, ko jie gailisi ar ką, jei galėtų, gyvenime būtų darę kitaip, daugelis išskirdavo kelis dalykus. Vienas jų – gailestis dėl to, kad daug dėmesio skyrė tam, kas gyvenimo pabaigoje tampa nereikšminga.
B. Ware atskleidė, kad daugelis išreiškė besigailintys dėl to, kad tiek daug gyvenimo praleido darbe.
„Gaila, kad skyriau tiek daug savo gyvenimo sunkiam darbui“, – atsakydavo ne vienas pacientas.
Akivaizdu, kad labiausiai dėl to apgailestavo vyrai, nes daugelis jų yra savo namų „galvos“. Pagalvoję, jie norėjo daugiau laiko praleisti su savo artimaisiais.
„Gaila, kad gyvenau ne taip, kaip norėjau, o taip, kaip tikėjosi kiti“, – dar vienas apgailestavimas, kurį ištarė ne vienas.
Tinklaraštininkė rašė, kad, jos manymu, daugelis žmonių puikiai supranta šią frazę. B. Ware teigė, kad daugelis jaučiasi nuslopinę savo tikruosius troškimus, siekdami, kad aplinkiniai būtų laimingi.
Slaugytoja ypač pastebėjo vieną dalyką – žmonės gailėjosi, kad nesiekė įgyvendinti savo asmeninių svajonių.
„Vienintelis būdas rasti vidinę ramybę – būti ištikimiems savo pašaukimui, svajonei ir savo prigimčiai“, – rašė ji savo 2011 m. išleistoje knygoje „Penki didžiausi mirštančiųjų apgailestavimai – brangių mirusiųjų artimųjų pasikeitęs gyvenimas“ (angl. „The Top Five Top Regrets of the Dying – A Life Transformed by the Dearly Departing“).
„Gailiuosi, kad praradau ryšį su daugeliu savo draugų“, – dar vienas dalykas, kurį išskirdavo apklaustieji.
Kai senstame ir tampame vis labiau užsiėmę, darosi vis sunkiau palaikyti draugystę. 2023 m. paskelbtos apklausos duomenimis, aštuoni procentai respondentų JAV teigė neturintys artimų draugų, o tai Amerikoje vadinama „vienatvės epidemija“.
Tačiau, nors gali taip ir neatrodyti, kai namie trys vaikai ir įtemptas 8 valandų darbas nuo 9 iki 17 valandos, draugystė yra nepaprastai svarbi siekiant visaverčio gyvenimo.
„Norėčiau, kad būčiau išdrįsusi daugiau reikšti savo jausmus“, – tokį apgailestavimą išreiškė kita dalis pacientų.
Visi gyvenime esame susidūrę su nelaiminga meile arba išsigandę ir nepasakė, kaip iš tiesų jaučiamės. Pasirodo, daugelis prie mirties slenksčio atsidūrusių žmonių norėtų, kad jie būtų daugiau reiškę savo tikruosius jausmus.
Pasak B. Ware, daugelis žmonių, su kuriais ji kalbėjosi, „slopino savo jausmus, kad nesipyktų su mylimaisiais“. Dėl to jų gyvenimas buvo blankus, pilkas ir niekada netapo tokiu, kokiu iš tikrųjų galėjo tapti.
Kiti gailisi, kad neleido sau kurti savo laimės ir svajojo, kad gyvenimą būtų praleidę džiaugsmingiau, o užklupus įvairioms ligoms tai daugeliui lieka tik tolima svajonė. Žinoma, gyvenime būna pakilimų ir nuosmukių, bet ar tikrai vertiname tas laimingas akimirkas? Ir ar jų galėtų būti daugiau?
Daugelis B. Ware pacientų, artėjant gyvenimo pabaigai, priėjo prie išvados, kad laimė yra pasirinkimas – ir, deja, pasirinkimas, kurį jie pasirinko nepakankamai.
Kai kurie iš jų teigė, kad tam tikrais gyvenimo tarpsniais jautėsi „įstrigę“, ir, trubūt, visi galime sutikti, kad kartais pasilikti prie esamos padėties gali būti lengviausia… net jei dėl to nesijaučiame laimingi.
B. Ware pabrėžė: „Gyvenimas yra pasirinkimas. Tai TAVO gyvenimas. Rinkitės sąmoningai, išmintingai, sąžiningai. Rinkitės laimę.“
