Kol kas situacija JAV stumiamose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos yra neaiški, daug kas dar gali pasikeisti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Ji teigia, kad Rusija nesilaiko net paprastų paliaubų susitarimų, todėl sunku tikėtis, kad bus laikomasi taikos susitarimo.
– JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad esą Krymas liks Rusijai ir tai supranta net Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip jūs aiškinat, kodėl JAV pozicija taip kardinaliai pasikeitė, nes mes daug metų girdėjome, kad Krymas neabejotinai yra Ukrainos?
– Manau, kad šioje situacijoje vis dėlto labai svarbu išlaikyti sienų neliečiamumo principą. Net jeigu šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti šios teritorijos, vis dėlto turėtų būti įtvirtinta, kad tai yra aneksuota, Ukrainai priklausanti jos teritorijos dalis.
– Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškina, kad derybos juda teisinga linkme. Kaip jūs matote, kur tos vadinamosios taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybos juda?
– Turbūt iš mūsų abiejų šypsenų akivaizdu, kad, pirma, tai nėra taikos derybos. Antra, niekur jos nejuda, nes iš esmės tai blaškymasis pirmyn ir atgal, kai Rusija net ugnies nutraukimo susitarimo jokio negali laikytis, tikrai vis dar nepasiektas rezultatas.
– Ponia Šakaliene, prezidentas Trumpas sako, kad Ukraina niekad netaps NATO nare. Jis netgi sako, kad jos noras tapti NATO nare galėjo išprovokuoti karą. Mes jau ne kartą girdėjome iš Rusijos tokius pareiškimus, bet gal tai ir yra tikroji Vakarų pozicija, nes mes prisimename ir NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kai tikėjomės, kad bus nupiešta labai aiški narystės perspektyva arba netgi lietuviai ar Baltijos šalys tikėjosi, kad Ukraina bus pakviesta į NATO. Galbūt Trumpas yra tas pirmas lyderis, kuris išdrįso tai pasakyti?
– Žinot, kažkada buvo sakoma, kad Lietuva irgi niekada netaps NATO nare, nes tai esą gali išprovokuoti Rusiją, o šiandien mes suprantame, kad būtent mūsų buvimas NATO aljanso nare yra tai, kas suteikia mums didžiausią saugumo garantiją. Tai lygiai taip pat ir dėl Ukrainos – šiuo metu vyksta sudėtingas procesas įtikinėjimo, derybų ir Ukrainos teritorijoje vyksta karas. Tikiu, kad Ukraina taps NATO nare, nes mes jau dabar matome turbūt geresnę NATO ir Ukrainos bendradarbiavimo tokią bendrystę, bendro darbo, pajėgų, tam tikrų gebėjimų, tam tikrų ginkluotės įsisavinimo formų lygį, negu kad tarp bet kokių kitų šalių.
Volodymyras Zelenskis | AP nuotr.
Sakyčiau, pirma, jau dabar Ukraina naudoja NATO ginkluotę. Antras dalykas, mes mokome Ukrainos karius. Trečias dalykas, Ukraina dabar turi tiesioginę karo su Rusija patirtį. Rusija, kuri kaip agresorius grasina taip pat ir NATO teritorijai. Šiuo atveju NATO valstybėms, NATO aljansui yra naudingas bendradarbiavimas su Ukraina kuo artimesnis, kuo glaudesnis. Tai yra mūsų bendras interesas, kad Ukraina mažų mažiausiai būtų šalia mūsų, einant laikui taptų būtent mūsų aljanso dalimi.
– Paminėjome Ukrainos teritorijas ir jau pati Ukraina kalba, kad laikinai gali tekti atsisakyti kai kurių teritorijų dėl taikos, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko apie tai užsiminė. Iš karto prisimenu karo pradžią, kai dalis apžvalgininkų prognozavo, kad galbūt Ukrainos laukia Korėjos likimas, kuri buvo padalinta. Kiek realus toks scenarijus Ukrainai, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos ir matant tai, kur eina tos vadinamosios taikos derybos?
– Sakyčiau, kad šiandien mes turbūt turime keletą skirtingų kintamųjų, kurių negalime dar vertės nustatyti. Pirmas dalykas, koks bus galutinis JAV apsisprendimas, nes tikrai yra galimi labai įvairūs scenarijai. Jeigu, pavyzdžiui, būtų sutarta dėl ugnies nutraukimo, jeigu, pavyzdžiui, būtų nuspręsta toliau judėti su norinčiųjų arba galinčiųjų koalicija, kiek JAV imtųsi monitoringo ir back stop, arba, kitaip tariant, bausmės sankcijų užtikrinimo vaidmens, šitas dalykas vis dar toksai kybantis ore. Nėra aišku, kokia bus vis tiktai JAV reakcija, pamačius Rusijos absoliutų tyčiojimąsi, nes iš esmės dabartinėje situacijoje, tarkime, ir viename iš prezidento Donaldo Trumpo įrašų jis rašo „Vladimirai, STOP“ ir kad jam nepatinka tas tikrai vėl baisus Kyjivo bombardavimas, tai mes juk matome, kad Rusija vis tiek iš esmės nesilaikys jokių susitarimų ir elgsis priešingai, negu kad buvo sutarta. Kokia bus JAV reakcija?
Trečias dalykas, kaip susimobilizuosime NATO blokas Europoje, kad užtikrintume paramos srauto Ukrainai didėjimą. Ne mažėjimą, o didėjimą, nes tik Ukrainos pajėgumų fronte atkūrimas, regeneravimas, sustiprinimas gali užtikrinti, kad Rusija neturės galimybių judinti tų didžiulių pajėgų iš fronto Ukrainoje kažkur kitur. Mūsų tikslas, kad nemestų Rusija tų pajėgų kur nors kitur, kur mums dar mažiau patiktų. Tą, tarp kitko, ir mūsų partneriai supranta ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) formate, ir mūsų Šiaurės šalių, Baltijos šalių formate tikrai yra suvokimas, kur mes judame. Taip pat ir Centrinėje, Pietų Europoje atsiranda toks suvokimas, kokia čia gali būti šito dalyko kaina. Šitie visi kintamieji nuolat juda ir dėl to dabar pasakyti būtų toks truputį piešimas ant vandens.
Lietuvos kariuomenė | E. Blažio / LRT nuotr.
– Ponia Šakaliene, kita tema. Penktadienį ypatinga proga nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos sistemai – 35-eri. Daug visko įvyko per tą laiką: buvo akimirkų, kai manėme, kad tiesiog gyvensime taikiai ir kaimynai nebegrasins, tačiau pamatėme su reikalais Ukrainoje, kuo tai pavirto. Taip pat buvo laikotarpis, kai atsisakėme privalomosios karo tarnybos, nes jau atrodė, kad nebereikės niekam kariauti, nors dabar situacija atrodo priešinga. Žvelgiant iš perspektyvos, iš šių dienų žinojimo, kiek klaidų padaryta kuriant mūsų krašto apsaugos sistemą?
– Turbūt pagrindinė klaida yra finansavimo bangavimas. Turėjau nesenai vizitą į Suomiją ir jie pasakė, kad net nedidelis finansavimo sumažinimas duoda duobę, kurią paskui tenka lyginti metų metus, pavyzdžiui, jie padarytą tam tikrą netinkamą sprendimą prieš 10 metų dabar dar lygina. Tas nuolatinis šokinėjimas ir tikrai daug metų drastiškai per mažas finansavimas mums iš esmės vis dar duoda tam tikrą efektą. Tai yra tikrai pagrindinė problema, bet labai daug padaryta ir gerų dalykų.
Mūsų kariuomenės augimas, mūsų kariuomenės mentalitetas, modernizavimas, suvokimas, kokia turi būti NATO kariuomenė, koks turi būti bendradarbiavimas su sąjungininkais, glaudumas to bendradarbiavimo – tai šitas dalykas tikrai pas mus vyksta labai gerai. Kai matau tokį komandinį savo karių veikimą sunkiose krizinėse situacijose, nebūtinai tiesiogiai susijusiose su karine grėsme, bet su tam tikrų krizių sprendimu, tai matau, kad mes jau tikrai esame ne šiaip ant popieriaus du dešimtmečius NATO nariai. Mes esam NATO pajėgų efektyvi dalis ir šituo labai norisi pasidžiaugti.
Aišku, dar kalbant apie tas klaidas, kurios buvo padarytos, tai gal sakyčiau, kad nepakankamai, turbūt, yra tų pokalbių ir su visuomene, kodėl mums reikia stiprios kariuomenės, kodėl mums reikia to gynybos finansavimo. Tai ne tam, kad būtų karas, tai tam, kad karo nebūtų, tai tam, kad mes būtumėm tokie stiprūs, kad nesinorėtų Rusijai vėl judėti į mūsų teritoriją. Du kartus buvome okupuoti Rusijos, trečio karto negali būti.
Dovilė Šakalienė ir Raimundas Vaikšnoras | E. Blažio / LRT nuotr.
– Ponia Šakaliene, kita tema yra „Zapad“ – Rusijos ir Baltarusijos pratybos, planuojamos prie Lietuvos sienos šių metų rudenį. Valstybės saugumo departamento vadovas buvo sakęs, kad tai kelia įtampą šalies viduje, o kaip yra su įtampa išorėje? Kiek žinau, užsienio žiniasklaida apie tas pratybas rašo kaip apie galimus tam tikrus karo veiksmus arba grėsmę dėl tam tikrų provokacijų.
– Žinot, visada tam tikri fragmentai arba tam tikri gandai turi tendenciją virsti skambiomis antraštėmis, bet iš tiesų žvalgybinė informacija rodo, kad šiuo metu nėra prielaidų manyti, kad šios pratybos „Zapad“ turėtų skirtis nuo ankstesnių pratybų „Zapad“. Nepaisant to, mes esame pasiruošę skirtingiems scenarijams. Noriu dar kartą pabrėžti: mes žinome, ką daro agresorius, mes žinome, kas vyksta jų teritorijoje, ir tikrai labai iš anksto tam tikrus dalykus galime įvertinti, jeigu bus tam tikrų pokyčių, tikrai bus ir papildomų veiksmų, ir papildomos informacijos. Šiuo metu tam prielaidų nėra, šiuo metu situacija fronte yra tokia, kad vis dėlto užtrunka tam tikrą laiko tarpą dideles pajėgas konvenciniam puolimui permesti į kitą teritoriją. Tuo pačiu metu mes šešėliuojam tas pratybas, t. y. mes organizuojame daugianacionalines pratybas, vyks įvairiais formatais daug NATO pratybų, mūsų nacionalinių pratybų irgi vyks įvairiais formatais, ir rezervistų papildomi mokymai vyks, tai mes aktyviai veikiančių karių savo teritorijoj taip pat turėsime tuo laikotarpiu tikrai daug.
– Valstybės saugumo departamentas ponui Žemaitaičiui nerekomenduoja išduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Toks praktinis klausimas: tarkime, sužinote iš žvalgybos, kad mūsų priešų planuojami kažkokie provokaciniai veiksmai, susirenka valdančioji koalicija tartis, kaip į tai reaguoti, kaip tai atrodytų praktiškai? Ar ponas Žemaitaitis turėtų likti už durų, nes juo negalima pasitikėti aptariant tą slapčiausią, jautriausią informaciją?
– Sprendimai priimami skirtinguose formatuose: yra Valstybės gynimo taryba (VGT), tam tikri formatai tame pačiame Seime, kai mes kalbame apie Seimo valdybą, kai mes kalbame apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), Užsienio reikalų komitetą (URK). Ten yra ta tokia jautriausia informacija aptariama ir paskui sutariama dėl tam tikrų sprendimų įgyvendinimo. Koalicija yra tokia, kokia yra, ir, kiek aš matau, net ir tokiose sudėtingose situacijose vis tiek koalicinė taryba randa kažkokį sprendimą. Aišku, žinia apie tai, kad asmuo, kuris yra Seimo narys, neturi to pasitikėjimo, kad galėtų dirbti su įslaptinta informacija, tikrai yra rizikinga situacija.
Remigijus Žemaitaitis | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Seimo narys ir vieno iš valdančiųjų partijų lyderis. Kiek suprantu, su ponu Žemaitaičiu nederintumėte tų jautrių, slaptų klausimų?
– Jis, kaip ir sakiau, visų pirma nėra VGT narys, jis nėra NSGK narys, jisai nėra žmogus, kuris ir turi tam tikrą jautrią informaciją vertinti. Dėl tokių bendrų politinių sprendimų turbūt tam tikrose situacijose ir bus pamatuota, ar jis galvoja apie savo šalies piliečius, ar jis galvoja apie tai, kas yra geriausia mūsų valstybei, ar ne. Tai turbūt pamatysime labai aiškiai.
