Antrąją Velykų dieną mirė popiežius Pranciškus, kuris garsėjo savo atjauta nuskriaustiesiems, tačiau, Ukrainos ortodoksų teologo tėvo Kyrilo Hovoruno vertinimu, pontifikas įkūnijo esminį prieštaravimą dėl Rusijos invazijos: „Jis buvo teisingoje istorijos pusėje, nors ir ne visada taip, kaip mes norėjome, kad jis būtų“.
Pasak naujienų portalo „Euromaidan News“, šis paradoksas apibūdina Pranciškaus požiūrį į Ukrainą – popiežius nuoširdžiai užjautė ukrainiečius dėl jų kančių, tačiau liko apribotas Vatikano diplomatinių tradicijų, kurios neleido jam aiškiai įvardinti Rusijos kaip agresorės ir vadinti blogį tikruoju vardu.
Nepaisant visų prieštaravimų, popiežiaus Pranciškaus pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą galiausiai labiau pakrypo į solidarumą su auka, nors daugeliui ukrainiečių tai buvo pernelyg lėtas žingsnis.
Dar prieš plataus masto invaziją pontifikas įspėjo, kad karas bus „beprotybė“, ir paragino Kyjivą ir Maskvą pradėti dialogą, tačiau vengė priskirti atsakomybę už įtampos eskalavimą, rašoma straipsnyje.
Slaptas Kalėdų Senelis
„Euromaidan Press“ išskyrė vieną atvejį, kuomet 2023 m. gruodį, kai 93-iosios „Šaltojo Jaro“ brigados ukrainiečių kariai sunkiai rado lėšų žvalgybos dronams, reikalingiems operacijoms prieš Rusijos pajėgas, pasirodė paslaptinga auka.
Ukrainiečių istorikas Oleksandras Zinčenka, koordinavęs lėšų rinkimą, tuomet sulaukė skambučio iš patikimo tarpininko su netikėtu pasiūlymu.
Slaptas Kalėdų Senelis norėjo užtikrinti, kad kariai gautų dronus.
„Gal galime nusipirkti trečią atsarginį droną?“ – pasiūlė tarpininkas, sužinojęs, kad lėšų rinkimas beveik baigtas. Trečiasis dronas galiausiai buvo pavadintas „Santa“, kad būtų išlaikytas donoro anonimiškumas, rašo „Euromaidan Press“.
Tik po popiežiaus Pranciškaus mirties O.Zinčenko atskleidė ilgai slėptą tiesą: „Slaptasis Kalėdų Senelis“ buvo niekas kitas kaip pats popiežius Pranciškus. Dovanos buvo paimtos iš popiežiaus asmeninių lėšų, o ne iš Vatikano iždo, ir buvo padarytos laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.
Ši slapta parama Ukrainos gynybos pajėgoms smarkiai kontrastuoja su popiežiaus žodžiais, kuris po to praėjus keliems mėnesiams, 2024 m. kovo mėn., kontroversiškai pasiūlė Ukrainai „drįsti iškelti baltą vėliavą“ ir derėtis su Rusija – pareiškimas sukėlė pasipiktinimą visoje Ukrainoje ir už jos ribų.
Šie du veiksmai – slaptas karinės įrangos finansavimas ir viešas raginimas derėtis, kurį daugelis ukrainiečių laikė kapituliacija – apibūdina gilius prieštaravimus, kurie apibūdina popiežiaus Pranciškaus požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą.
