Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.
Kaip skelbė Finansų ministerija, priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m.
Šie mokestiniai pasiūlymai teikiami aptarimui su politine bendruomene, socialinių partnerių, visuomenės pastaboms. Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki š. m. gegužės 2 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Eksperto nuomone, nauja tvarka, susijusi su būstų pardavimais, turėtų blogų pasekmių Lietuvoje, ypatingai, jeigu po poros dienų nebus paruošti kokie nors pakeitimai.
„Apie būstą einama kalba yra gyventojams aktuali, jeigu jis išlaikytas tam tikrą terminą, pavyzdžiui, gautas, padovanotas, paveldėtas, tai gali papulti po gyventojų pajamų mokesčiu, gal bus korekcijų kokių. Aš nemanau, kad paliks tokią skylę, bet yra dar viena blogybė tame įstatyme.
Pavyzdžiui, ten yra ir kapitalo prieaugis apmokestinamas. Tai, pavyzdžiui, jeigu žmogus įkūrė įmonę, kad ir nedidelę, gerai padirbėjo, pardavė už, tarkime, milijoną eurų, kas nėra didelė suma už įmonę šiaip, tai jam gresia 36 proc. mokestis, kai anksčiau tokiu atveju būdavo mokestis 15 proc. Čia yra kosmosas“, – kalbėjo jis.
Lietuva gali stipriai nukentėti ir nebetekti investicijų
Pasak ekonomisto, siūlomas 36 proc. mokesčio tarifas verslų pardavimams yra neproporcingai didelis ir gali lemti tai, kad šalis taps nekonkurencinga net ir vietos investuotojams, o verslų pardavinėjimas nebeteks prasmės.
„Su būstais yra taip, aš manau, kad jie [politikai] eliminuos, tiesiog supras, kad tai yra per didelis žingsnis. Tačiau su verslais ir jų pardavimais, jeigu tai išliks, tai reikš, kad Lietuvoje turėti kapitalą nebebus prasmės.
Taip yra dėl to, kad pelno mokesčiai yra didžiausi Lietuvoje iš Baltijos šalių, įskaitant dividendus. Jeigu nori išsiimti pinigus iš savo įmonės, jeigu nori parduoti įmonę, mokesčiai taip pat didžiausi ir netgi drakoniški – 36 proc.
Kas reiškia, kad bet kokia kita jurisdikcija bus patrauklesnė negu Lietuva. Ir tai reiškia, kad Lietuva neteks investicijų, ir ne tik užsienietiškų, bet ir vietinio kapitalo“, – apie galimas grėsmes Lietuvos verslams kalbėjo pašnekovas.
Grėsmė visai šalies ekonomikai
Ekspertas kritikuoja planuojamą mokesčių reformą kaip trumparegišką, teigdamas, kad ji gali trumpam padidinti biudžeto pajamas, tačiau ilgainiui atbaidys investicijas ir sukels grėsmę Lietuvos ekonomikos ateičiai.
„Trumparegiška logika yra turbūt tokia, kad siekiama įvesti progresyvumą, nesusimąstant apie pasekmes, kokios gali būti. Tai trumpuoju periodu gali būti kažkiek didesnės pajamos ir sukristi į mokesčius.
O ateityje mes tiesiog neteksime tų investicijų, kurios yra mums svarbios. Tai dėl to ir yra beprecedentis atvejis, kai 76 ar 72 šakinės asociacijos įvairių verslų ir visokių įstaigų pasirašė vieningą laišką, kad stabdytų mokesčių reformą, nes tai griauna Lietuvos ateitį.
Ir istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad 70 ir daugiau asociacijų pasirašytų vieningą raštą. Tai čia tas rimtumas ir parodomas, kad tie, kas dirba ir neša mokesčius šioje šalyje, jie mato baisias rizikas“, – komentavo jis.
Baiminamas, kad gyventojai praras savo pajamas, kada už būstą dar gali tekti susimokėti 36 proc. nuo parduotos sumos.
„Ir tai ne tik liečia, sakykime, savo kailį, ta prasme, kad kažkas bijo susimokėti mokesčius. Tai yra bijoma dėl to, kad jeigu tu išdraskysi sistemą, čia neis kapitalas, tai reiškia ir verslo nebus.
Tai nereiškia, kad tu mokesčių bijai, bet tu bijai prarasti savo pajamas iš tiesų. O gyventojams taip, yra ta rizika, kad jie gali susimokėti irgi, jeigu yra rimtesnis būstas 36 proc. gali tekti susimokėti“, – pabrėžė ekonomistas.
M. Dubnikovas mąsto, kad šio mokesčio pasekmė bus didėjanti šešėlinė ekonomika.
„Labai didės paskatos atsiskaityti grynais. Tai yra, sutartyse mes matysime fiktyvias kainas, sakykime. Bus atsiskaitoma grynais pinigais, nors tai yra draudžiama, nuo iki 5 000 eurų šiandien leidžiama atsiskaityti grynais – tai bus šešėlio plėtra.
Žmonės nenustos gi operuoti savo turtu. Jeigu žmonės reikės parduoti savo būstus – jie juos parduos. Šiuo atveju, vienas dalykas – didėja šešėlis. Šešėlio kaina yra didelė, tai yra apskritai nesurenkami mokesčiai. Tai vienas dalykas – tai yra mokesčių nesurinkimas.
Ir tą mes matome, kai didėja mokesčiai ant akcizų sausio, vasario mėnesį. Pastebime, kad Estijoje, kai padidino mokesčius ir nesurinko to, ko tikėjosi, dabar pereina į kitą pusę ir atšaukia tuos didinimus“, – teigė jis.
Verslo plėtra galimai sustotų šalyje
Kitas aspektas, kurį būtų galima pajusti, įvedus šį mokestį, tai yra nekilnojamojo turto sandorių dydžių sumažėjimas. Su laiku tai stabdytų verslą ir jo plėtrą.
„Kitas momentas, kas liečia nekilnojamą turtą – jeigu didėja šešėlis, mažėja sandorių dydžiai. Mažėjant sandorių dydžiams, mažėja vertinimai nekilnojamam turtui. Pavyzdžiui, jeigu tu perki būstą su paskola, tada gali būti tokia situacija, kad tu negausi normalaus vertinimo ir negalėsi eiti su paskola, nes vertė bus neatitinkanti realybės.
Tai reiškia sumažėjusį sandorių skaičius. Mažėjantis sandorių skaičius mes matėme, kaip veikia. Paskutinius porą metų buvo sandorių skaičius kritęs iki 2012 metų lygio. Tai kas vyko: mažėjo darbų skaičius visiems statybininkams, dailininkams mažėja pardavimų skaičius, visokios buitinės technikos, visko, kas namuose yra naudojama.
Ką reiškia, kad mažėja verslas ir tai kitose verslo srityse atsiliepia. Kaip aš sakau, visi baiminasi, kad tokie mokesčio pakeitimai ne tai, kad mokesčius padidins. Rizika yra tame, kad tai stabdys verslo ratus.
Mažėjantis sandorių skaičius visada reiškia mažesnes pajamas, mažesnius pelnus, mažesnį darbuotojų skaičių ir taip toliau. To visi ir baiminasi iš tikrųjų, kad tokie drastiški sprendimai, neapmatuoti sprendimai gali privesti prie ekonominės griūties“, – akcentavo jis.
Nors politikai aplaidžiai žiūri, siekiama patobulinti šią reformą
M. Dubnikovo įsitikinimu, politikų apsimetimas lyg jie supranta situaciją, gali privesti prie Lietuvos ekonominio augimo sužlugdymo, kuris iki šiol buvo sėkmingas.
„Čia iš tikrųjų ne kažką. Ir politikai apsimeta, kad dabar jie arba nesupranta, arba apsimeta, kad nesupranta. Atkreipiu dėmesį į tai, kad dingo gynybos tema. Visiškai dingo, bandoma numuilinti. Dabar bandoma sakyti „pažiūrėkit į kiekvieną mokestį, kiekviena dalelė nukeliaus gynybos mokesčiui“.
Biudžeto ir finansų komitete buvo aiškiai pasakyta, kad mokestinės reformos tikslas yra įvykdyti kairuolišką programą. Čia ne apie jokią gynybą, jie grubiuoju būdu nori įgyvendinti programą, bet kas iš to bus, mes nežinome.
Mūsų visų tikslas tą reformą šiek tiek pridusinti, kitu atveju <…>. Dabar iki šiol Lietuvai sekasi velnioniškai [gerai]. Kokį periodą žiūrėtumėme Europos Sąjungos topuose (liet. aukštumoje), pagal augimus: tiek pajamų, tiek atlyginimų, tiek pensijų. Pagaliau – 93 proc. per penkerius metus pensijos padidėjo, niekur Europoje taip nėra“, – sakė ekspertas.
